VGTU studentai: Santariškių „sveikatos fabrikas“ turėtų virsti sveikatos miesteliu

Publikuota: 2014 m. spalio 28 d. antradienis

Santariškių medicinos miestelis yra svarbi Vilniaus dalis, tačiau jaunieji architektai tvirtina, kad šiai miesto erdvei trūksta gyvybės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto studentai inicijavo projektą „Sveikatos miestas – Santariškės“, siūlydami idėjas, kaip „sveikatos fabriką“ paversti jaukiu sveikatos miesteliu.

VGTU architektūros trečio kurso studentai, kuruojami VGTU Architektūros fakulteto dėstytojų, dvi savaites, pasidaliję į septynias grupes, tyrė kasdienį Santariškių miestelio gyvenimą ir siūlė strategijas, kaip sukurti sveikatos miestelio įvaizdį, skatinant ekologinį judėjimą, sodininkystę, kaip pagyvinti miestelį, įrengiant skverus, rekreacines zonas, kaip į žaliąsias Santariškių erdves pritraukti ne tik pacientus, jų lankytojus, bet ir miestiečius. Jaunieji judėjimo Santariškių miestelyje tyrėjai siūlo atokiausiose erdvėse įrengti menines intervencijas ar sudaryti įvairaus ilgio rekreacinius maršrutus. Dalis studentų tikina, jog praverstų ir orientavimosi Santariškėse programėlės.

„Kūrybinių dirbtuvių metu daugiau sužinojome, su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduria Santariškių sveikatos miestelis. Tai ir buvo svarbiausias dirbtuvių tikslas – įvardyti esmines miestelį trikdančias problemas. Joms spręsti studentai pasiūlė „minkštojo“ urbanizmo strategijas. Šios idėjos padėtų Santariškių sveikatos miesteliui tapti jaukesniu ir patogesniu čia dirbantiems, sveikstantiems ir besilankantiems“, – teigė VGTU Architektūros pagrindų ir teorijos katedros docentė dr. Indrė Ruseckaitė.

Grupė „Sveikos erdvės“ pasiūlė Santariškių miestelio pradžioje įkurti aikštę, o nutiesta pagrindine pėsčiųjų žaliąja alėja sujungti atskiras miestelio dalis. Taip pat reikėtų įkurti skverus ir rekreacines zonas šalia poliklinikų ir iškelti transporto eismą į miestelio išorę.

Studentų grupė „Patogus judėjimas“ visą parą kameromis filmavo pagrindinę sankryžą, analizavo medžiagą ir nustatė intensyviausias trajektorijas bei spūsčių susidarymo tendencijas. Negana to, patikrino susisiekimo galimybes ir patys sėdo į neįgaliųjų vežimėlius, kad išbandytų, kaip miestelio aplinka ir teritorija pritaikyta neįgaliems žmonėms. Po šių eksperimentų pateikė pasiūlymus, kaip judėjimą miestelyje padaryti patogesnį.

Grupė „Rekreacinio judėjimo aiškumas“ iškėlė tezę, jog žmonės mažai naudojasi Santariškių tolimosiomis erdvėmis, nes nežino, kad jos egzistuoja. Studentai pasiūlė dvi strategines sprendimų kryptis: intervencijas kritiniuose taškuose, vadinamosiose psichologinių barjerų vietose, ir rekreacinių maršrutų sudarymą.

Tai – jau ne pirmas bendras VGTU ir Santariškių projektas. Jau porą metų VGTU Architektūros fakultetas ir Santariškių medicinos įmonių asociacija bendradarbiauja ir kartu formuluoja temas studentų kursiniams ir diplominiams darbams: Santariškių miestelio erdves baigiamuosiuose darbuose nagrinėjo skulptūros studentai, o Medicinos biblioteka tapo architektūros studentų baigiamųjų darbų objektu. Santariškių miestelio plėtros temas planuojama nagrinėti ir kitų metų bakalauro ir magistro baigiamuosiuose darbuose.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »