VU Biotechnologijos instituto mokslininkų straipsnis – prestižiniame leidinyje

Publikuota: 2012 m. rugsėjo 2 d. sekmadienis

Šaltinis: universiteto naujienos

Vienas prestižiškiausių chemijos mokslo srities leidinių „Chemical Society Reviews“, kurio citavimo indeksas „Thompson Reuters Web of Science“ duomenų bazėje 2011 m. siekė 28,76, paskelbė VU Biotechnologijos instituto mokslininkų grupės apžvalginį straipsnį „5‑hidroksimetilcitozinas – paslaptingoji epigenetinė žymė žinduolių DNR“.

Kviestinę apžvalgą žurnalui parengė Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimų skyriaus vadovas profesorius habil. dr. Saulius Klimašauskas kartu su šio skyriaus mokslininkėmis dr. Edita Kriukiene ir dr. Zita Liutkevičiūtė.

Apžvalgoje pateikiami duomenys apie šios nukleobazės susidarymo DNR ir tolimesnių virsmų biocheminius ir cheminius aspektus, analizės metodus, aptariamas jos biologinis vaidmuo ląstelių diferenciacijos, embriogenezės ir smegenų veiklos procesuose. Tai, kad 5–hidroksimetilcitozinas egzistuoja žinduolių DNR, buvo galutinai įrodyta tik 2009 m. ir nuo to laiko šioje srityje pasauliniu mastu vykdomi intensyvūs tyrimai, taip pat ir prof. S. Klimašausko vadovaujamame skyriuje. Skyriaus mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su „Thermo Fisher Scientific“ kompanijos padaliniu Lietuvoje UAB „Fermentas“, siekdami naujų epigenetikos tyrimų priemonių komercinio panaudojimo.

Karališkosios chemijos draugijos (The Royal Society of Chemistry) leidyklos žurnale „Chemical Society Reviews“ skelbiamos naujausios ir aktualiausios pasaulyje chemijos mokslo krypties kritinės ir įvadinės apžvalgos.

Šaltinis: penki.lt, universiteto naujienos
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »