VU bioinformatikų sukurtiems modeliams pasaulyje nebuvo lygių

Publikuota: 2017 m. sausio 11 d. trečiadienis

VU Gyvybės mokslų centro bioinformatikai triumfavo pernai vykusiame konkurse CAPRI (angl. Critical Assessment of Predicted Interactions). Lietuvių sukurti baltymų struktūrų modeliai nurungė daugiau nei 30 komandų iš viso pasaulio modelius. Tai jau antrasis kartas, kai VU atstovai skina pergales analogiškame konkurse. Šiemet komandą sudarė dr. Justas Dapkūnas, doktorantas Klimentas Olechnovičius ir dr. Česlovas Venclovas (vadovas).

„Baltymų, jų kompleksų struktūrų analizė ir modeliavimas yra viena pagrindinių mūsų veiklos krypčių. Ankstesnio Biotechnologijos instituto Bioinformatikos skyriuje buvo sukurta keletas naujų kompiuterinių metodų, kuriuos CAPRI konkurse tikėjomės nuodugniai ištestuoti. Jo rezultatai pristatyti gruodžio 10–13 d. tarptautinėje konferencijoje Italijoje. Ši konferencija mūsų komandai tapo maloniu netikėtumu. Oficialiais CAPRI organizatorių vertinimais, mūsų komandos gauti baltymų komplekso modeliavimo rezultatai buvo geriausi. Šis tarptautinis įvertinimas suteikia papildomos motyvacijos siekti naujų mokslo aukštumų“, – džiaugiasi dr. Č. Venclovas.

VU bioinformatikai pasakoja, kad baltymai yra gyvybės pagrindas, nes dalyvauja kone visuose biologiniuose procesuose. Dauguma baltymų ląstelėje susirenka į unikalias trimates struktūras priklausomai nuo to, kokios aminorūgštys sudaro baltymą ir kokia seka jos sujungtos. Trimatė struktūra ir yra funkcinė baltymo forma: „Tačiau dauguma baltymų funkcionuoja ne kaip pavienės makromolekulės, o sąveikaudami tarpusavyje ir sudarydami laikinus ar ilgai gyvuojančius baltymų kompleksus. Norint suprasti baltymų veikimo mechanizmus, būtina žinoti, kaip baltymai sąveikauja tarpusavyje. Eksperimentais nustatyti baltymų kompleksų struktūras sudėtinga ir brangu, todėl patrauklia alternatyva tampa kompiuterinis kompleksų struktūrų modeliavimas.“

Šios alternatyvos sėkmė priklauso nuo kompiuterinių metodų efektyvumo. Jų sukuriama daug, tačiau dažnai juos sunku palyginti tarpusavyje ir išryškinti bendrus privalumus ar trūkumus. Todėl 2001 m. mokslininkų bendruomenėje kilo idėja organizuoti viso pasaulio mastu vykdomus eksperimentus-konkursus. Vienas tokių – CAPRI. Juo ir kitais panašiais konkursais siekiama objektyviai palyginti esamus metodus ir taip prisidėti prie struktūrinės bioinformatikos pažangos.

„Siekiant objektyvumo, CAPRI konkursai vyksta pagal aklą testavimą. Dalyviai turi sumodeliuoti baltymų kompleksus, kurių struktūros jau žinomos, bet dar nepaviešintos. Organizatoriai įvertina visų dalyvaujančių grupių rezultatus pagal tam tikrą metodiką, o rezultatai aptariami apibendrinančioje konferencijoje. 2016 m. vasarą CAPRI jau antrą kartą vyko kartu su kitu panašiu CASP konkursu, kurio pagrindinis tikslas – įvertinti individualių baltymų struktūrų kompiuterinius modeliavimo metodus“, – paaiškina VU komandos vadovas.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“

Tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ SMK pristatė naujausią nacionalinio masto iniciatyvą Lietuvos jaunimui „Kūrėjų karta“. skaityti »

Ekspertai: Lietuvos mokslo taryba diskriminuoja socialinius mokslus

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) keliami reikalavimai eliminuoja šalies socialinių mokslų atstovus iš mokslo tyrimų finansavimo. skaityti »

KTU studijų prorektorė J. Šiugždinienė: konkuruodami tarpusavyje, pralaimime kovą tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje

Jau visi pavargo nuo diskusijų apie universitetų susijungimus – belieka laukti Vyriausybės politinės valios kuo greičiau priimti racionalius sprendimus. skaityti »

Didžiausioje Lietuvos mokslinių tyrimų įstaigoje tobulinamas atominių jėgų mikroskopas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai sukūrė unikalų būdą didesne sparta gauti atominių jėgų mikroskopo vaizdus. skaityti »

SMK plečia tarptautinį bendradarbiavimą

Socialinių mokslų kolegija, siekdama suteikti SMK bendruomenės nariams kuo įvairesnės globalios patirties, užmezgė ryšius su žinomomis ir gerai vertinamomis institucijomis Lotynų Amerikoje, Azijoje, Balkanų ir kitose Europos šalyse. skaityti »

Ar lengva būti jaunuoju mokslininku Lietuvoje?

Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta diskusijos apie į užsienį „nutekančius“ jaunuosius Lietuvos protus. skaityti »

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka leis efektyviau panaudoti mokslui ir studijoms skiriamas lėšas

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais. skaityti »

Bus tariamasi dėl mokytojų rengimo koncepcijos

Švietimo ir mokslo ministerijoje bus aptariami ir apibendrinti šiuo metu akademinėje aplinkoje bei švietimo visuomenėje diskutuojami siūlymai dėl Nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos nuostatų. skaityti »

Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos

Geriausiems mokslininkams paskirtos šešios 2016 m. Lietuvos mokslo premijos. skaityti »

Kodėl ambicingiems studentams reikalingi karjeros mentoriai?

Kiekvieno asmens karjeroje mentoriaus vaidmuo kuria didžiulę vertę. Žmogus savo gyvenime turėjęs mentorių yra labiau motyvuotas, daug greičiau ir sėkmingiau adaptuojasi darbo rinkoje, jam lengviau sekasi užmegzti naujas pažintis. skaityti »