VU biotechnologų sukurtas metodas – išskirtiniame mokslo žurnale

Publikuota: 2017 m. vasario 27 d. pirmadienis

Prestižinio žurnalo „Molecular Cell“ vasario numeryje pristatomas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkų grupės (Zdislav Staševskij, Povilas Gibas, dr. Juozas Gordevičius, dr. Edita Kriukienė ir prof. Saulius Klimašauskas) sukurtas naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas TOP-seq (angl. Tethered Oligonucleotide-Primed sequencing).

Publikacijoje VU mokslininkai pirmą kartą pritaikė netipišką kovalentinį nemodifikuotų CG sekų žymėjimą žmogaus genomo modifikacijų analizei. Žymėjimo reakcijos metu prie kiekvieno tiriamo CG dinukleotido yra chemiškai prijungiamas universalus DNR pradmuo, kurį DNR polimerazė panaudoja DNR sintezės invazijai į genominę DNR – tai naujas ir netipiškas DNR polimerazės gebėjimas, kurio mechanizmas dar neištirtas. Taip nuo žymėtų CG dinukleotidų yra inicijuojama DNR polimerizacija ir nuskaitomos kaimyninės sritys, leidžiančios nustatyti CG poziciją genominėje DNR nukleotido tikslumu.

„Molecular Cell“ publikuotame straipsnyje taip pat pristatomas žmogaus sveikų ir vėžinių audinių epigenetinių DNR modifikavimo profilių tyrimas, kuris parodė, kad TOP-seq metodas pasižymi aukšta skiriamąja geba, jautrumu, greita kompiuterine duomenų analize ir ekonomiškumu. VU mokslininkų grupės nuomone, naujasis metodas leis paspartinti ir atpiginti klinikinius epigenetinių ligų tyrimus, kuriuos dažnai riboja didelės įprastų epigenominių metodų sąnaudos, o tai palengvins novatoriškų medicinos diagnostikos priemonių kūrimą.

DNR metilinimas CG sekose yra kertinis aukštesniųjų organizmų, įskaitant žmogaus, epigenetinės reguliacijos veiksnys, charakterizuojantis skirtingus audinius bei ląstelių tipus ir lemiantis ląstelės genų raiškos ypatumus. DNR modifikavimo pokyčiai siejami su senėjimo procesais, taip pat daugelio kompleksinių ligų, pavyzdžiui, diabeto, šizofrenijos ar vėžio, atsiradimu ir tėkme. Šis naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas leidžia kryptingai kovalentiškai pažymėti nemodifikuotas genomo sritis ir tiksliai nustatyti nemodifikuotų CG pozicijas genominėje DNR.

VU mokslininkų grupės idėja DNR metilinimo profilių nustatymui panaudoti nemodifikuotų genominių sričių analizę jau pristatyta 2013 m. publikacijoje „Nature Communications“ žurnale, priklausančiam vienai autoritetingiausių pasaulio mokslo leidyklų „Nature Publishing Group“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »