VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Publikuota: 2017 m. kovo 7 d. antradienis

Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”.

Į konkurso finalą pateko 7 lietuvių darbai iš 15. Finale taip pat skirtinguose sektoriuose rungėsi 41 latvių projektai ir 8 estų.

„Apie sudėtingus mokslo pasiekimus papasakoti paprastai, įdomiai ir suprantamai, įtvirtinti Vilniaus universiteto, kaip mokslo lyderio, reputaciją ir sudominti būsimus studentus mokslu – tokius tikslus kėlėme sau planuodami profesoriaus V. Šikšnio išradimo viešinimo kampaniją”, - sako VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vadovė Vilma Radzevičienė.

Anot jos, itin sudėtinga užduotimi tapo mokslininkų telkimas užsienyje, tačiau kampanijos metu ji nepasirodė neįveikiama: „Norėjome tapti ne tik informacijos apie mokslininko pasiekimus teikėju, bet ir sutelkiančiu partneriu Lietuvoje ir už šalies ribų. Profesoriaus indėlis į Nobelio premijos vertą išradimą tapo visos Lietuvos pasididžiavimu, o tai ir yra didžiausia pridėtinė vertė, kurią galime sukurti”, - džiaugsmo neslėpė VU komunikacijos vadovė.

VU Biotechnologijos instituto mokslininkų komanda (prof. V. Šikšnys, dr. Giedrius Gasiūnas ir Tautvydas Karvelis) buvo viena pirmųjų tyrėjų grupių pasaulyje, atradusių, kad Cas9 baltymas gali būti panaudojamas tiksliam DNR redagavimui.

Projekto metu bendradarbiaujant su komunikacijos agentūra „Fabula Hill+Knowlton Strategies” išradimui pristatyti buvo sukurti jį aiškinantys vaizdo įrašai lietuvių ir anglų kalbomis, įvairios publikacijos šalies ir užsienio žiniasklaidoje, didelį indėlį į jo populiarinimą įdėjo ir Lietuvos diplomatinės atstovybės, valdžios institucijų atstovai.

Kampanijos metu socialiniuose tinkluose vien vaizdo įrašai sulaukė daugiau nei  171 tūkst. peržiūrų ir tapo žiūrimiausiais lietuviškais mokslo tematikos vaizdo įrašais nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kuriais pasidalino daugiau nei 1,1 tūkst. socialinių tinklų lankytojų.

Profesorius už savo atradimą buvo įvertintas prestižine Harvardo universiteto „Warren Alpert” premija ir priimtas į gyvybės mokslų elitą vienijančią Europos molekulinės biologijos organizaciją, už nuopelnus Lietuvai ir mokslui V. Šikšnį dukart apdovanojo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, 2017 m. sausį tyrėjas antrąkart tapo žurnalo „Veidas” projekto „Mini Nobelis” laureatu.

Vasarį V. Šikšnys kartu su mokslininke iš Max Planck instituto Berlyne Emmanuelle Charpentier apdovanotas Danijos fondo „Novo Nordisk” „Novozymes” premija, kurios vertė – 3 mln. Danijos kronų (403 tūkst. eurų).

Šaltinis: VU
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »