VU mokslininkų sukurtas prietaisas gali padėti laiku pastebėti širdies ligas

Publikuota: 2017 m. sausio 16 d. pirmadienis

Remiantis statistika, Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologų, Lietuvoje mirtingumas nuo šių ligų sudaro maždaug 58 proc. visų mirčių per metus. VU Matematikos ir informatikos instituto (MII) Atpažinimo procesų skyriaus mokslininkai sukūrė ritmometrą – dėvimą širdies ritmo ilgalaikio stebėjimo prietaisą, kuris padėtų laiku pastebėti širdies ritmo sutrikimus.

„Dabar, kai žmonės dirba vis intensyviau, širdies ligos „jaunėja“. Prieš kelis dešimtmečius nuo širdies ligų mirdavo vyresni, o dabar jos ištinka ir 25-mečius. Tai ką daryti? Reikia daugiau dėmesio skirti sveikatos profilaktikai. Todėl sukūrėme termometro analogą širdies stebėsenai, kad žmogus, atlikdamas kasdienius įprastus darbus, galėtų sekti, kaip veikia jo širdis“, – pasakoja vienas ritmometro kūrėjų, MII profesorius Laimutis Telksnys ir iškart pademonstruoja šį prietaisą. Aplink krūtinę segamas diržiukas su elektrodais. Jie matuoja širdies sukeliamą elektrinį signalą. Prie diržiuko pritvirtintas į laikrodį panašus prietaisas, kuriame įtaisytas kompiuteris ir siųstuvas, matuoja širdies potencialą, o siųstuvas duomenis apie širdies ritmą siunčia į mobilųjį telefoną. Šie duomenys automatiškai kartu su asmenį identifikuojančia informacija nukeliauja į saugyklą. Taip gydytojas mato, ar per stebėjimo laiką būta širdies ritmo sutrikimų. Ritmometras gali pasiųsti informaciją apie širdies veiklą į duomenų saugyklą iš bet kurio pasulio taško, jeigu tik jame veikia ryšys per mobilųjį telefoną su internetu.

Informacija apie širdį atsispindi gydytojų įprastai naudojamose elektrokardiogramose. Tačiau norint sutaupyti ir sužinoti, kaip elgiasi širdis ilgesniais laiko tarpais, pasak VU mokslininko, verta pasitelkti ritmogramas. Jos leidžia patogiai, vienu metu pamatyti bendrą širdies veiklos vaizdą, kuris apima šimtus ir daugiau širdies tvinksnių. Prof. L. Telksnys palygina: „Žiūrėti elektrokardiogramą – tai tarytum vaikščioti ant žemės, po griovius ir matyti, kas dedasi juose. Širdies ritmogramos leidžia pamatyti bendrą vaizdą tarsi iš aukštai: čia griovys, ten griovys, kitur kažkoks kalniukas. Tada nusileidžiate į tą griovį ir žiūrite, kas jame darosi. Ritmograma fiksuoja širdies veiklos sutrikimus  – ekstrasistoles, blokadas. Pagal jas gydytojas gali papildomai nagrinėti elektrokardiogramas. Einant tokiu keliu būtų taupomas gydytojų ir stebimųjų pacientų laikas, tausojamos sveikatos priežiūros lėšos.“

VU informatikai atliko technologinės dalies darbus ir užtikrino sklandų ritmometro veikimą. Tereikia, kad jį su savo pacientais praktiškai išbandytų gydytojai ir pasirūpintų šio prietaiso legalizavimu. Prieš pradedant visuotinai naudoti medicininę įrangą reikia patikrinti, ar ji nekenkia žmogui, ir sertifikuoti. Prof. L. Telksnys sako, kad kol kas gydytojai mokomi skaityti elektrokardiogramas, tad jis svarsto, kad galbūt jaunosios kartos medikams – rezidentams ar šeimos gydytojams – būtų įdomu išmokti analizuoti ritmogramas.

„Nors dabar kalbantieji iš tribūnų pabrėžia, kokia svarbi profilaktika, realybė kitokia. Profilaktikai kol kas skiriama mažai dėmesio. Ritmometro naudojimas padėtų išspręsti šią problemą. Svarbu ne tik deklaruoti profilaktikos reikšmę, bet ir imtis priemonių, nes profilaktika skatinama kol kas tik formaliai“, – konstatuoja mokslininkas. Jis priduria, kad ritmometras padėtų sutaupyti lėšų, nes, pavyzdžiui, leistų sumažinti lovadienių ligoninėje skaičių – būtų saugu anksčiau pacientą išleisti gydytis ambulatoriškai ir jam skirti elektroninį stebėjimą.

Ritmometro idėją VU mokslininkas pristatė 2011 m. Paryžiuje vykusiame inovatyvių technologijų renginyje. Jau tada šis prietaisas buvo pastebėtas ir įvertintas kaip inovatyvus produktas. MII Atpažinimo procesų skyriaus mokslininkai su Lietuvos kardiologais bendradarbiauja jau kelis dešimtmečius. „Buvome gerai pasikaustę atpažinti įvairius procesus, tad į mus pradėjo kreiptis medikai. Užsiimam atsitiktinių procesų atpažinimu. Ritmas yra atsitiktinis procesas. Jame atsitiktiniais laiko momentais pasirodo trumpalaikiai sutrikimai. Mūsų skyriaus tikslas – atlikti teorinius tyrimus ir kurti konstruktyvius teorijos rezultatų panaudojimo metodus. Tai tarsi ilgesnių ir trumpesnių adatų ieškojimas šieno kupetoje“, – palygina prof. L. Telksnys, su kolegomis sukūręs to pavyzdį – ritmometrą.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

S. Kropas. Laimikiai tik po to, kai pasirūpinsime tinkamais įrankiais

Per pastarąjį dešimtmetį finansinis raštingumas tapo ne tik EBPO, bet ir G20 šalių prioritetinės politikos objektu. skaityti »

Vaizdo žaidimai – daugiau nei vien pramoga: kodėl naudinga žaisti?

Kiekvienas žaidimas gali pasitarnauti ir kaip edukacijos šaltinis, įsitikinusi žaidimų kūrėjų įmonės „SneakyBox“ verslo plėtros vadovė Eglė Čiuoderienė. Pasak specialistės, skirtingi žaidimai padeda ugdyti loginį, kritinį, strateginį mąstymą, lavina atmintį, kūrybiškumą ir dar daugiau. skaityti »

Lietuva kartu su Šveicarija įgyvendino 20 bendrų mokslo projektų

Sėkmingai įvykdyta bendra Lietuvos ir Šveicarijos 2011–2016 m. mokslinių tyrimų programa. Per ketverius metus vykdant šią programą finansuota 20 bendrų mokslo projektų. Tam iš viso skirta 10,649 Šveicarijos frankų. skaityti »

Šią vasarą – dar daugiau nemokamų užsiėmimų mokiniams

Daugiau kaip 200 įvairių įstaigų – mokyklų, profesinio rengimo centrų, bibliotekų – įsijungė į akciją „Atverk duris vasarai“ ir per mokinių atostogas siūlys įdomius nemokamus užsiėmimus vaikams. skaityti »

Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“ kviečia spręsti jaunimo emigracijos problemas

Kol jaunoji Lietuvos karta dar visiškai nepaniro į ilgųjų vasaros atostogų sūkurį, LR Vyriausybės kanceliarija kviečia moksleivius registruotis į rugpjūtį vyksiantį projektą „Moksleiviai į Vyriausybę“, kuris šiemet kvies spręsti jaunimo emigracijos problemas. skaityti »

VU mokslininkai tapo globalaus kosmoso tyrimų projekto dalimi

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“. skaityti »

Atviros universitetinės studijos internete: patogus būdas tobulėti

Vytauto Didžiojo universiteto Inovatyvių studijų institutas pristatė atviras elektronines studijas, leidžiančias visiems norintiems mokytis atskirų studijų dalykų nuotoliniu būdu. skaityti »

Martyno Mažvydo biblioteka atidaro Laisvalaikio skaityklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo biblioteka kviečia išsirinkti mėgstamiausią knygą, neštis ją į namus ir skaityti, skaityti, dar kartą skaityti... skaityti »

Paskelbti antrosios nacionalinės teisės žinių olimpiados nugalėtojai

Daugiau kaip 800 moksleivių. Virš 70 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Tokia įspūdinga antrosios Nacionalinės teisės žinių olimpiados dalyvių statistika, o gegužės 18 dieną Teisingumo ministerijoje iškilmingai apdovanoti ir šių metų renginio nugalėtojai. skaityti »

Beveik 270 elektroninių knygų skaityklių pasieks savivaldybių bibliotekas

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui 268-ias elektroninių knygų skaitykles perduoti savivaldybių nuosavybėn. skaityti »