Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras – apie tikrąją pokyčių mokyklą

Publikuota: 2013 m. balandžio 2 d. antradienis

Šių metų vasario 7–9 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje tarptautinėje žinių ir išsilavinimo parodoje „Studijos 2013“ išskirtinis dėmesys buvo skiriamas profesinio mokymo įstaigoms. Paviljono ketvirtoji salė priviliojo nemažą dalį parodos dalyvių, jaunuolių ar suaugėlių, galėjusių čia pat „pasimatuoti“ profesiją: pabandyti kalti, lituoti, klijuoti plyteles ir šlapius tapetus, pakeisti ratus, drožinėti medį, gaminti maistą. Parodoje lankęsi žurnalistai fotografavo eksponatus bei kalbino profesinį mokymą pasirinkusį jaunimą. Vėliau spaudoje pasirodė ne viena žinutė, pasakojanti apie būsimus kvalifikuotus specialistus, kurie į profesines mokyklas atėjo mokytis jau turėdami aukštojo mokslo diplomą, tačiau pagal įgytą išsilavinimą darbo nerado. Deja, bet šių jaunuolių liudijimai viešojoje erdvėje dažnai traktuojami tiesiog kaip konkrečios profesinės mokyklos reklama, o švietimo sistemos pastangos reguliuoti reikiamų specialistų rengimą – prievarta ir jauno žmogaus norų nepaisymas.

Kaktomuša su realybe – pokyčiai tik besimokant kitaip

Paradoksalu, bet profesinis mokymas šiomis dienomis tarytum turi teisintis dėl savo buvimo ir dar labiau nertis iš kailio sprendžiant išlikimo klausimą: dedamos sizifiškos pastangos modernizuojant mokymo bazę, kuriami praktinio mokymo centrai, diegiamos kokybės vadybos sistemos, profesinę kvalifikaciją svečiose šalyse kasmet kelia ir mokytojai, ir mokiniai, o profesinio mokymo programos nuolat gerinamos bei rengiamos naujos, atliepiančios darbo rinkos sąlygas. Būtent darbo rinka diktuoja tendencijas – 2013 metais vėl atgimsianti pramonė bei paslaugų sektorius, Darbo biržos duomenimis, sukurs 82 proc. prognozuojamų naujų darbo vietų, o darbdaviai labiausiai ieškos kvalifikuotų specialistų – net bemaž pusė (47 proc.) steigiamų darbo vietų skiriama profesinių mokyklų absolventams, 35 proc. sudaro nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis ir tik 18 proc. darbo vietų – asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą.

Supratingiesiems tokios išsilavinimo ir realios darbo rinkos proporcijos – absoliučiai normalu, tačiau kaip padėti tai suprasti jaunam žmogui, kuris dažnai, neįvertindamas savo galimybių, o ir neatsižvelgdamas į perspektyvas, skeptiškai numoja ranka, kai imama kalbėti apie profesinių mokymo įstaigų teikiamas paslaugas, ir tikina norįs tik aukštojo mokslo diplomo? „Žmonių sąmonėje įaugęs „profkės“ įvaizdis stebina. Dalyvaudamas susitikimuose su bendrojo lavinimo mokyklų mokiniais skeptiškai nusiteikusiam jaunuoliui mėginu įrodyti, kad realybė kitokia – darbdaviui reikia žmogaus, gebančio dirbti iškart; jis neturi gaišti laiko apmokydamas teoretiką – būtina atlikti užduotis tuoj pat, kokybiškai ir kūrybiškai. Kaip to pasiekti? Esu įsitikinęs, kad mūsų Centre organizuojamas mokymas, kai bemaž 80 proc. laiko sudaro praktinis žinių pritaikymas, išugdo kvalifikuotą darbininką, kuriam neretai darbas pasiūlomas jau gamybinės praktikos metu“, – teigia Centro profesijos mokytojas Vaclovas Zalenkevičius.

Siekiant praktinio mokymo efektyvinimo daug dirbama ties Centro Energetikos ir mechatronikos skyriaus vykdomais projektais, tai yra Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinio profesinio mokymo centrų kūrimu. Kadangi profesinėse mokyklose iš specialybės dalykams numatytų valandų net 2/3 laiko yra skiriama praktiniam mokymui, tokių Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų centrų, kuriuose eksploatuojama moderniausia rinkoje egzistuojanti įranga, steigimas užtikrins mokymo proceso kokybę bei aukštą besimokančiųjų technologinę kompetenciją, atitinkančią darbdavių lūkesčius. Mokymo centrai skirti ne tik Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro mokiniams ir mokytojams, bet ir pritaikyti visuomenės poreikiams: kelti profesines kompetencijas bei tobulinti darbo įgūdžius kviečiami kolegijų studentai, paslaugomis galės naudotis pramonės ir energetikos sektorių darbdaviai, norintys kelti darbuotojų kvalifikaciją, o taip pat Lietuvos Darbo biržos vykdomų kvalifikacijos kėlimo programų dalyviai.

Skyriaus mokiniai jau dabar mokosi dirbti su 2012-aisiais metais pagaminta „Festo“ kompanijos įranga, atlieka konkrečias programavimo ir gamybines operacijas. Dalelė turimos įrangos, gamybinės linijos stotelė su mechanine roboto ranka, užprogramuota rūšiuoti detales pagal spalvą, buvo demonstruota ir minėtoje mokslo, studijų bei karjeros parodoje. Centro stendą sergėjęs automatinių sistemų eksploatavimo mechataronikos specialybės pirmakursis Ramūnas Skužinskas, atvykęs į Vilnių mokytis net iš Raseinių rajono, prisimena: „Daug žmonių susidomėjo mūsų mechatronikos mokomąją robotų įranga. Tarp jų ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su Švietimo ministru. Premjeras, kuriam pristačiau eksponuojamos įrangos veikimo mechanizmą, pažadėjo, jog skirs didesnį dėmesį profesinėms mokykloms bei jų tobulinimui. Įvairių universitetų dekanai, dėstytojai ateidavo ir pakraipydavo galvomis, minėdami, kad tokios įrangos neturi arba tik planuoja įsirengti panašias laboratorijas. Jie mane verbavo stoti į jų aukštąsias mokyklas! Buvo smagu pabendrauti su moksleiviais, suteikti jiems reikiamos informacijos apie mūsų mokymo įstaigą. Su keletu parodoje besilankiusių jaunuolių pasikeitėme kontaktais ir planuojame susitikti mokykloje. Būsimus mokinius, tikiuosi, ir jų tėvus pasitiksime ir aš, ir mokyklos mokytojai.“

Visuomeninės jungtys kuria ateities perspektyvas

Mūsų Centras – „Mokymosi visą gyvenimą“ programos dalyvis, todėl rengiami mobilumo projektai arba dalyvaujama partneriniuose kitų Lietuvos profesinių mokyklų projektuose, kurie pažangiausiems mokiniams suteikia progą atlikti praktiką užsienio įmonėse. Nuo pat Centro įkūrimo 2004-aisiai aktyviai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais daugelyje Europos šalių. Priimančios organizacijos Airijoje, Austrijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Maltoje, Olandijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje ir ... padeda surasti konkrečias praktikos vietas pagal specialybę, organizuoja apgyvendinimą, maitinimą, sudaro pažintines kultūrines programas. Būsimieji specialistai, stažuodamiesi nuo 2 iki 4 savaičių svečioje šalyje, įgyja praktinių bei teorinių pasirinktos profesijos žinių. Projektų dalyviams dar prieš išvykstant į stažuotę vykdomi nemokami anglų, vokiečių, švedų arba ispanų kalbų kursai, kultūrinis parengimas, o kelionė į svečią šalį ir iš jos, maitinimas bei apgyvendinimas stažuotės metu projektų dalyviams taip pat visiškai nieko nekainuoja. Apie praktikos užsienyje laikotarpiu įgytas kompetencijas liudija kiekvienam projekto dalyviui įteikiami sertifikatai ir „Europass“ mobilumo dokumentai. Šie dokumentai suteikia geresnes galimybes mūsų Centro auklėtiniams įsidarbinti, bet ne mažiau svarbus ir asmeninis mokinių tobulėjimas. Vieno iš projekto „Nekilnojamojo turto agento veiklos ypatumai ES šalyse“ dalyvė, atlikusi praktiką Didžiojoje Britanijoje, teigia: „Nesitikėjau tokio aukšto lygio darbo nekilnojamojo turto [toliau NT] agentūroje. Agentūros darbuotojai įtraukė mane į visas veiklos sritis: teko ne tik dalyvauti turto apžiūrose, bet ir jį vertinti, rinkti duomenis ir kaupti juos duomenų bazėje. Daug sužinojusi apie NT rinką Jungtinėje Karalystėje galėjau ją palyginti su Lietuvos sistema bei numatyti nuomos rinkos tobulinimo galimybes. Įmonėje, kurioje atlikau praktiką, man net padėjo sukurti verslo planą, kurį tikiuosi įgyvendinti Lietuvoje!“

Pagal Švietimo mainų paramos fondo koordinuojamas programas į stažuotes vyksta ir užsienyje tobulinasi Centro administracijos darbuotojai bei pedagogai, įsisavindami gerąją užsienio partnerių patirtį ugdymo procesui aktualiose veiklos kryptyse. Pastarųjų tokių kaip socialinių įgūdžių ir verslumo ugdymo profesiniame rengime arba specialiųjų poreikių mokinių integracijos klausimų analizė pasinaudojant užsienio šalių praktika leidžia optimaliai spręsti iškylančias problemas: gerinamos ir kuriamos naujos mokymo programos, pasirenkami modernesni ir veiksmingesni darbo su mokiniais metodai, visa mokyklos bendruomenė skatinama aktyviai bendradarbiauti ir vystytis.

Administravimo ir paslaugų skyriaus vedėja Virginija Stankevičienė, pasakodama apie ugdymo procesą, tikina: „Tolerancija, šilti bei draugiški mokinių ir mokytojų santykiai, elgesio kultūra – tai mūsų kasdienybė. Malonu, kad mokiniai pastebi jaukų psichologinį klimatą mokykloje, vertina puikias galimybes dalyvauti popamokinėje veikloje, stažuotis užsienyje, o darbdaviai dėkoja už geras mokinių žinias.“ Bičiuliaujantis su bendrojo lavinimo mokyklomis rengiami įvairūs kultūriniai renginiai: mokiniai iš kitų mokyklų kviečiami dalyvauti draugiškose krepšinio ir futbolo rungtynėse, karaokės konkurse, netradicinėse pamokose; skelbiami transporto ir verslo krypties specialybių meistriškumo konkursai ir profesiniai tobulinimosi seminarai Centro mokiniams bei mokytojams, o Karjeros centro darbuotojai aktyviai organizuoja savižinos seminarus, pristato tolimesnio mokymosi pagal giminingas specialybes aukštosiose mokyklose perspektyvas. Kiekviename iš Centro skyrių skiepijama bendrakultūriškumo atmosfera – kartu mokosi ir lietuvaičiai, ir rusai, ir lenkai... kitakalbiams suteikiama galimybė mokytis jų gimtąja kalba.

Mokymasis profesiniame centre – puiki galimybė įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę vos per 1–2 metus, o mokiniai, baigę 10 klasių ir atėję mokytis pas mus, nušauna du zuikius vienu šūviu – įgyja tokios pačios kokybės kaip ir bet kurioje kitoje mokykloje vidurinį išsilavinimą su išduodamu brandos diplomu bei profesinę kvalifikaciją, kurią patvirtinantis diplomas yra pripažįstamas visoje Europoje. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro absolventai, stodami į universitetus gauna papildomą 1 balą, kolegijas – 2 balus, taip pat yra įskaitomi dalykai arba sumažinamas mokestis studijuojant Vilniaus kolegijoje, Vilniaus kooperacijos kolegijoje, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje bei Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje.

Ir galiausiai... Suklūstame, jaunas ar gyvenimo patirties turįs, tik tada, jei realybė neišvengiamai mus parbloškia. Kai apsisprendimus lemia tik asmeniniai lūkesčiai, žinoma, visi norime tapti „profesoriais“, tačiau gyvenimas kitoks – reikia, kad kažkas ir bandeles keptų! Konkretus amatas garantuoja skalsesnį duonos kąsnį, nes motyvuotas specialistas visada bus paklausus. Niekur kitur taip neišugdomas kūrybiškumas kaip praktiniame mokyme, ir jokia kita būsimo ar esamo meistro savybė taip nevertiname kaip sugebėjimas dirbti savarankiškai, tiesiog čia ir dabar. Pripažinkime, teisinga liaudies išmintis – geriau žvirblis rankoje, nei briedis lankoje – ir pagalvokite apie tai, kai rinksitės, kokio išsilavinimo diplomą prasminga glausti prie širdies.

Daugiau apie Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centrą skaitykite čia.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »