Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Publikuota: 2016 m. spalio 6 d. ketvirtadienis

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai.

Didžioji dalis žiūrovų tikėjosi, kad tokio įvertinimo susilauks DNR redagavimų įrankis CRISPR/Cas9, vienu kurio atradėju yra VU Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys (žr. nuotraukoje). Tačiau Švedijos mokslininkai šiemet pasirinko kitą svarbų atradimą – mažiausias molekulines mašinas, šimtą kartų mažesnes už žmogaus plauką. Už jas premiją pasidalino Jean-Pierre Sauvage‘as, Fraseris Stoddartas ir Benas Feringa.

„Vilniaus universitetas sveikina kolegas su tokiu nuostabiu jų darbo įvertinimu ir linki sėkmės toliau skverbiantis į mus supančio pasaulio paslaptis“, – pabrėžė VU rektorius profesorius Artūras Žukauskas. „Neabejotinai gerbiame šį Nobelio komiteto, kurio sudėtį sudaro geriausi savo sričių profesionalai, sprendimą. Tai, jog profesorius V. Šikšnys buvo įvardijamas kaip kandidatas gauti prestižiškiausią mokslo apdovanojimą, jau yra milžiniška sėkmė Lietuvai. Profesorius savo darbu spėjo tapti ne tik VU, bet ir šalies novatoriško mokslo ambasadoriumi visame pasaulyje.“

Įdomu tai, kad šiemet Nobelio premijos susilaukusios mažosios molekulinės mašinos, kuriomis galima konstruoti amino rūgštis buvo sukurtos panašiu metu kaip ir CRISPR/Cas9 genų žirklės – 2013 metais. Tai leidžia tikėtis, kad pastaroji technologija, kurios kontekste kaip pretendentų į Nobelio premiją buvo minimos Berklio universiteto, Masačiusetso technologijų universiteto mokslininkų bei prof. V. Šikšnio pavardės, susilauks savo įvertinimo jau netrukus.

„Būta ne vieno atvejo, kuomet mokslininkai apdovanojami praėjus kuriam laikui po paties atradimo, tad tikime ir linkime, kad profesorius V. Šikšnys su komanda ar kiti VU mokslininkai pasaulį nustebins dar ne kartą“, – pridėjo VU rektorius.

Beprecedentinį susidomėjimą mokslu Lietuvoje pažadinęs VU profesorius su komanda atrado galimą DNR redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 – būtent baltymas Cas9 atpažįsta ir sunaikina virusų DNR. Profesoriaus V. Šikšnio teigimu, šį baltymą galima panaudoti kaip molekulines žirkles genomui redaguoti.

VU mokslininkų prof. V. Šikšnio, dr. Giedriaus Gasiūno ir Tautvydo Karvelio atradimą pastebėjo JAV kompanija „DuPont Pioneer“. Ši pasaulinė lyderė pažangių augalų genetikos plėtojimo ir tiekimo srityje pasirašė bendrų tyrimų sutartį su VU ir įgijo išskirtinę VU nuosavybės licenciją. Be to, ši bendrovė ketina kartu su VU Biotechnologijos institutu toliau plėtoti mokslininkų sukurtą technologiją.

Šiuo metu prof. V. Šikšnys išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas – spalio 6 d. Harvardo universitete jam bus įteiktas prestižiniu vadinamas „Warren Alpert Foundation” apdovanojimas.

Prof. V. Šikšnys yra Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas, Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »