Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai

Publikuota: 2016 m. spalio 6 d. ketvirtadienis

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai.

Didžioji dalis žiūrovų tikėjosi, kad tokio įvertinimo susilauks DNR redagavimų įrankis CRISPR/Cas9, vienu kurio atradėju yra VU Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys (žr. nuotraukoje). Tačiau Švedijos mokslininkai šiemet pasirinko kitą svarbų atradimą – mažiausias molekulines mašinas, šimtą kartų mažesnes už žmogaus plauką. Už jas premiją pasidalino Jean-Pierre Sauvage‘as, Fraseris Stoddartas ir Benas Feringa.

„Vilniaus universitetas sveikina kolegas su tokiu nuostabiu jų darbo įvertinimu ir linki sėkmės toliau skverbiantis į mus supančio pasaulio paslaptis“, – pabrėžė VU rektorius profesorius Artūras Žukauskas. „Neabejotinai gerbiame šį Nobelio komiteto, kurio sudėtį sudaro geriausi savo sričių profesionalai, sprendimą. Tai, jog profesorius V. Šikšnys buvo įvardijamas kaip kandidatas gauti prestižiškiausią mokslo apdovanojimą, jau yra milžiniška sėkmė Lietuvai. Profesorius savo darbu spėjo tapti ne tik VU, bet ir šalies novatoriško mokslo ambasadoriumi visame pasaulyje.“

Įdomu tai, kad šiemet Nobelio premijos susilaukusios mažosios molekulinės mašinos, kuriomis galima konstruoti amino rūgštis buvo sukurtos panašiu metu kaip ir CRISPR/Cas9 genų žirklės – 2013 metais. Tai leidžia tikėtis, kad pastaroji technologija, kurios kontekste kaip pretendentų į Nobelio premiją buvo minimos Berklio universiteto, Masačiusetso technologijų universiteto mokslininkų bei prof. V. Šikšnio pavardės, susilauks savo įvertinimo jau netrukus.

„Būta ne vieno atvejo, kuomet mokslininkai apdovanojami praėjus kuriam laikui po paties atradimo, tad tikime ir linkime, kad profesorius V. Šikšnys su komanda ar kiti VU mokslininkai pasaulį nustebins dar ne kartą“, – pridėjo VU rektorius.

Beprecedentinį susidomėjimą mokslu Lietuvoje pažadinęs VU profesorius su komanda atrado galimą DNR redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 – būtent baltymas Cas9 atpažįsta ir sunaikina virusų DNR. Profesoriaus V. Šikšnio teigimu, šį baltymą galima panaudoti kaip molekulines žirkles genomui redaguoti.

VU mokslininkų prof. V. Šikšnio, dr. Giedriaus Gasiūno ir Tautvydo Karvelio atradimą pastebėjo JAV kompanija „DuPont Pioneer“. Ši pasaulinė lyderė pažangių augalų genetikos plėtojimo ir tiekimo srityje pasirašė bendrų tyrimų sutartį su VU ir įgijo išskirtinę VU nuosavybės licenciją. Be to, ši bendrovė ketina kartu su VU Biotechnologijos institutu toliau plėtoti mokslininkų sukurtą technologiją.

Šiuo metu prof. V. Šikšnys išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas – spalio 6 d. Harvardo universitete jam bus įteiktas prestižiniu vadinamas „Warren Alpert Foundation” apdovanojimas.

Prof. V. Šikšnys yra Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas, Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas.

Šaltinis: vu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Dilema nerandantiems darbo: laukti, kol pasikeis rinka, ar persikvalifikuoti?

Nors šių metų rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota 134,1 tūkst. darbo ieškančių žmonių, nesutampa darbdavių ir darbuotojų lūkesčiai dėl darbo pobūdžio. skaityti »

Rugsėjo stresas: kaip apsaugoti pirmokus ir abiturientus?

Pasak sveikatos specialistų, ruduo kai kuriems moksleiviams, ypač pradinukams ir gimnazistams, sukelia nervinę įtampą, o sergančių jaunuolių skaičiai šokteli kelis kartus. skaityti »

Geriausiems Lietuvos studentams – vardinės LR prezidentų stipendijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2017–2018 studijų metams skyrimo. skaityti »

Beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. skaityti »

Jaunieji geografai tarptautinėje olimpiadoje pasipuošė visų spalvų medaliais

Lietuvos jaunųjų geografų komanda iš Serbijoje vykusios tarptautinės geografijos olimpiados grįžo su visų spalvų medaliais. Lietuvos atstovai iškovojo vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius. Tai geriausias Lietuvos komandos pasiekimas per visą geografijos olimpiadų istoriją. skaityti »

Skiriant valstybės finansavimą moksliniams tyrimams – orientacija į kokybę

Finansuojant mokslinius tyrimus ypatingas dėmesys bus skiriamas kokybei. 60 proc. lėšų moksliniams tyrimams bus skiriama pagal kokybinius parametrus, 40 proc. lėšų – pagal kiekybinius rodiklius. skaityti »

Į pagalbą mokytojams: parengtos rekomendacijos, padėsiančios atpažinti smurtą patyrusius vaikus ir jiems padėti

Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali greičiausiai pastebėti skriaudžiamą vaiką ir jam padėti. skaityti »

Regionų bibliotekose – nemokama teisinė pagalba

Prieš kelis mėnesius pradėję teikti nemokamą teisinę pagalbą nuotoliniu būdu, Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantai pastebi: teisinių paslaugų poreikis yra didžiulis, tačiau jos įkandamos ne visiems. skaityti »

Priimamos paraiškos dėl atnaujintos Vlado Jurgučio premijos ir naujos Lietuvos banko premijos už disertaciją

Visą rugpjūtį ir pirmąją rugsėjo pusę Lietuvos bankui galima teikti paraiškas dėl dviejų premijų, skiriamų už ekonomikos srities mokslinės veiklos pasiekimus. skaityti »

Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje pelnytas bronzos medalis

Liepos 28–rugpjūčio 4 dienomis Teherane Irane vykusioje tarptautinėje informatikos olimpiadoje Kauno technologijos universiteto gimnazijos dešimtokas Gediminas Lelešius (mokytoja Kristina Serapinaitė) laimėjo bronzos medalį. skaityti »