Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur buvo skelbiami Chemijos premijos laureatai.

Didžioji dalis žiūrovų tikėjosi, kad tokio įvertinimo susilauks DNR redagavimų įrankis CRISPR/Cas9, vienu kurio atradėju yra VU Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys (žr. nuotraukoje). Tačiau Švedijos mokslininkai šiemet pasirinko kitą svarbų atradimą – mažiausias molekulines mašinas, šimtą kartų mažesnes už žmogaus plauką. Už jas premiją pasidalino Jean-Pierre Sauvage‘as, Fraseris Stoddartas ir Benas Feringa.

„Vilniaus universitetas sveikina kolegas su tokiu nuostabiu jų darbo įvertinimu ir linki sėkmės toliau skverbiantis į mus supančio pasaulio paslaptis“, – pabrėžė VU rektorius profesorius Artūras Žukauskas. „Neabejotinai gerbiame šį Nobelio komiteto, kurio sudėtį sudaro geriausi savo sričių profesionalai, sprendimą. Tai, jog profesorius V. Šikšnys buvo įvardijamas kaip kandidatas gauti prestižiškiausią mokslo apdovanojimą, jau yra milžiniška sėkmė Lietuvai. Profesorius savo darbu spėjo tapti ne tik VU, bet ir šalies novatoriško mokslo ambasadoriumi visame pasaulyje.“

Įdomu tai, kad šiemet Nobelio premijos susilaukusios mažosios molekulinės mašinos, kuriomis galima konstruoti amino rūgštis buvo sukurtos panašiu metu kaip ir CRISPR/Cas9 genų žirklės – 2013 metais. Tai leidžia tikėtis, kad pastaroji technologija, kurios kontekste kaip pretendentų į Nobelio premiją buvo minimos Berklio universiteto, Masačiusetso technologijų universiteto mokslininkų bei prof. V. Šikšnio pavardės, susilauks savo įvertinimo jau netrukus.

„Būta ne vieno atvejo, kuomet mokslininkai apdovanojami praėjus kuriam laikui po paties atradimo, tad tikime ir linkime, kad profesorius V. Šikšnys su komanda ar kiti VU mokslininkai pasaulį nustebins dar ne kartą“, – pridėjo VU rektorius.

Beprecedentinį susidomėjimą mokslu Lietuvoje pažadinęs VU profesorius su komanda atrado galimą DNR redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 – būtent baltymas Cas9 atpažįsta ir sunaikina virusų DNR. Profesoriaus V. Šikšnio teigimu, šį baltymą galima panaudoti kaip molekulines žirkles genomui redaguoti.

VU mokslininkų prof. V. Šikšnio, dr. Giedriaus Gasiūno ir Tautvydo Karvelio atradimą pastebėjo JAV kompanija „DuPont Pioneer“. Ši pasaulinė lyderė pažangių augalų genetikos plėtojimo ir tiekimo srityje pasirašė bendrų tyrimų sutartį su VU ir įgijo išskirtinę VU nuosavybės licenciją. Be to, ši bendrovė ketina kartu su VU Biotechnologijos institutu toliau plėtoti mokslininkų sukurtą technologiją.

Šiuo metu prof. V. Šikšnys išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas – spalio 6 d. Harvardo universitete jam bus įteiktas prestižiniu vadinamas „Warren Alpert Foundation” apdovanojimas.

Prof. V. Šikšnys yra Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkas, Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas.