Vilniaus universitete – bendros pastangos gerinti sąlygas žmonėms su negalia

Publikuota: 2016 m. gruodžio 5 d. pirmadienis

Vilniaus universitetas (VU) nuosekliai dirba siekdamas sukurti tinkamas studijų sąlygas visiems savo studentams. Šios pastangos nėra vienpusės – ne tik VU vadovybė, bet ir patys studentai, turintys negalią, buriasi, siekia būti matomi ir stengiasi padėti užtikrinti, kad būtų tenkinami negalią turinčių žmonių poreikiai.

„Džiugu, kad studentai patys buriasi tam, kad gintų savo interesus. VU Filologijos fakultete vykusiame negalią turinčių studentų susitikime buvo nuspręsta kurti neįgaliųjų studentų draugiją. Šiuo metu derinamas nuostatų rengimas, draugijos tikslų ir siekių apibrėžimas. Neįgaliųjų balsas universitete tampa vis labiau girdimas – tai labai svarbu, siekiant užtikrinti lygias galimybes studijuoti“, – teigia VU neįgaliųjų reikalų koordinatorė Indrė Širvinskaitė.

Gruodžio 3-iąją pasaulyje minima Tarptautinė žmonių su negalia diena. Ta proga studentai sukūrė vaizdo įrašą, pasakojantį apie jų gyvenimą universitete. „Studentai patys inicijavo kūrybinį procesą, galvojo scenarijų, konsultavosi su VU fotografu dėl filmavimo bei montažo ypatybių. Džiaugiamės rezultatu ir tikimės, kad šis projektas – tik pradžia“, – tikina VU neįgaliųjų koordinatorė.

VU bendruomenės reikalų prorektorė doc. Birutė Švedaitė-Sakalauskė teigia, jog universitetas siekia užmegzti nuolatinį ryšį su negalią turinčiais studentais ir darbuotojais, išgryninti jų poreikius: „Svarbu, kad mes, kaip Universiteto bendruomenė, suvoktumėme, jog studijos bus prieinamos negalią turintiems asmenims, jos bus kokybiškesnės, lankstesnės, atviresnės visiems studentams. Taip pat ir su darbuotojais. Siekiame būti geriausių pasaulio ir Europos universitetų gretose, todėl labai svarbu puoselėti bendruomeniškumą, į studentą orientuotas, kokybiškas studijas bei organizaciją, kurioje gera dirbti.“

VU yra užsibrėžęs pasitvirtinti ir įgyvendinti strategiją „Atviras neįgaliesiems universitetas 2017–2020“. Strategijos tikslas – kurti sąlygas, kad universitete galėtų studijuoti ir dirbti specialiųjų poreikių turintys asmenys.

Šiais metais universitete pradėjo dirbti neįgaliųjų reikalų koordinatoriai, akademiniuose padaliniuose paskirti kontaktiniai asmenys. Jiems rengiamas mokymų ciklas, kurio metu gilinamasi į neįgaliųjų aukštajame moksle tematiką, studijų prieinamumo neįgaliesiems organizavimo galimybes. VU siekia išsiaiškinti studentų ir darbuotojų, turinčių negalią, poreikius – vykdomos apklausos, individualios konsultacijos.

Taip pat siekiama neįgaliesiems pritaikyti universiteto infrastruktūrą. Atliekama patalpų ir teritorijų prieinamumo analizė, vyksta konsultacijos su studentais, neįgaliųjų atstovais. Pagal turimus išteklius planuojami ir prioritetiniai darbai.

2016 m. duomenimis, VU studijuoja daugiau nei 100 studentų su negalia. Tiesa, tikslų studentų skaičių sužinoti keblu – pagrindinis duomenų šaltinis yra finansinės paramos prašymai, dėl kurios gali kreiptis 45 proc. ir mažesnį darbingumo lygį turintys studentai, kurie atitinkamoje studijų pakopoje studijuoja pirmą kartą. Apie kitus negalią turinčius studentus galima sužinoti tik jiems savanoriškai kreipiantis į universiteto administraciją ir išsakant su studijomis susijusius poreikius.

„Reikėtų nepamiršti, kad ne visi negalios tipai ir formos yra matomi plika akimi. Siekiame sudaryti sąlygas studijuoti ir psichikos sutrikimų, mokymosi sunkumų turintiems studentams“, – teigia I. Širvinskaitė.

VU seka gerąja užsienio valstybių praktika, teigiančia, kad studijuojant negalia turėtų būti pripažįstami ir mokymosi sunkumai, tokie kaip disleksija ar disgrafija. „Deja, Lietuvos aukštojo mokslo kontekste dar retai kalbama apie mokymosi sunkumus bei tai, kokia institucija ir kokias paslaugas galėtų teikti jų turintiems studentams.

Šią problemą sprendžiame kartu su Psichologinio konsultavimo ir mokymų centru (PKMC) prie VU Filosofijos fakulteto. PKMC dirba specialistai, galintys atlikti psichologinį įvertinimą bei konsultuoti mokymosi sunkumų turinčius studentus“, – pasakoja VU neįgaliųjų koordinatorė.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »