Vilniaus universitete gimsta tradicija teikti Atminties diplomus

Publikuota: 2017 m. kovo 24 d. penktadienis

„Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“Taip pavadintas Vilniaus universiteto (VU) projektas, kuriuo siekiama prisiminti ir pagerbti tuos bendruomenės narius, studentus ir darbuotojus, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo buvo pašalinti iš universiteto, neteko galimybės baigti studijas, įgyti išsilavinimą, tęsti mokslinius tyrimus, pedagoginę ar kitą su universitetu susijusią veiklą. Tikimasi, kad ši iniciatyva taps VU tradicija.

Viena projekto idėjos autorių, VU Istorijos fakulteto docentė Jurgita Verbickienė pasakoja, kad postūmiu permąstyti universiteto santykį su praeitimi tapo trumpas, bet itin svarbus Izraelio medicinos profesoriaus Moshe‘s Lapidotho elektroninis laiškas, gautas 2016 m. vasarą: „Jame buvo išreikštas prašymas simboliškai prisiminti profesoriaus dėdę Chlaunę Meištovskį, kuris buvo prieškario Vilniaus universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studentas. Fiziką ir chemiją aštuonis semestrus sėkmingai studijavęs Ch. Meištovskis iš universiteto buvo pašalintas 1941 m. liepos 1 d. vien dėl žydų tautybės. Būtent tokia universiteto studentų apskaitoje nurodyta stipendijos nutraukimo ir pašalinimo iš universiteto priežastis.“

Pagrindinis projekto tikslas – įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, identifikuoti nukentėjusius asmenis, išreikšti jiems pagarbą. Iniciatyva tampa stipriu akstinu geriau pažinti ir įvertinti VU istoriją, užpildyti ar net perrašyti kai kuriuos jos puslapius. „Atsakingas siekis pažinti ir pripažinti savo neretušuotą istoriją suprantamas kaip tvirtas atviros universiteto bendruomenės kūrimo ir universiteto pažangos pamatas. Pagerbiant ir prisimenant tuos, kurie neteko galimybės būti Vilniaus universiteto bendruomenės nariais, įsteigtas simbolinis Vilniaus universiteto Atminties diplomas. Tikimasi, kad jo teikimo ceremonijos taps tradiciniu Vilniaus universiteto bendruomenės renginiu“, – sako doc. J. Verbickienė.

Atlikus preliminarų pirminį tyrimą paaiškėjo, kad šiandien į Atminties diplomą galėtų pretenduoti apie tūkstantį žmonių. Vien nacių okupacijos pradžioje VU privalėjo palikti ar buvo pašalinti apie 650 žydų, apie 80 lenkų tautybės žmonių, išmestas ir vokietis profesorius, kurio žmona buvo žydė. Keliems šimtams lietuvių taip pat atimta galimybė dirbti ar studijuoti VU pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metu. Pažymėtina, kad simbolinis diplomas nebus teikiamas tiems, kurių pašalinimas iš universiteto nebuvo susijęs su okupacinių režimų veikla, kurie kolaboravo su totalitarinių režimų struktūromis ar nusikalto žmogiškumui.

VU istorikė prisimena, kad 2016 m. spalį buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta atlikti istorinį tyrimą, suformuluoti atrankos principus, nustatyti pašalintų universiteto bendruomenės narių vardus ir pavardes, įvertinti jų biografijos faktus ir simboliškai sugrąžinti juos į universiteto istorinės atminties lauką. „Gilinantis į akademinės bendruomenės narių likimus paaiškėjo, kad juos skirtingomis kryptimis išblaškiusių ar gyvenimą atėmusių įvykių buvo ne vienas: 1940 m. birželio 15 d. prasidėjo pirmoji sovietų okupacija, po jos vyko nacionalsocialistinė okupacija su Antruoju pasauliniu karu ir Holokaustu, paskui daugiau nei penkis dešimtmečius truko sovietizacijos laikotarpis. Šie įvykiai neatpažįstamai pakeitė ne tik Lietuvą, bet ir Vilniaus universiteto bendruomenę“, – konstatuoja doc. J. Verbickienė.

VU svetainėje anglų ir lietuvių kalbomis bus sukurta platforma „Grįžtanti atmintis – Recovering Memory“. Joje suinteresuoti asmenys ir organizacijos galės teikti užklausas (užpildydami anketą) dėl juos dominančių asmenų pagerbimo Atminties diplomu, taip pat rasti informacijos apie nominuotus asmenis, Atminties diplomo teikimo tvarką ir kriterijus. Ši platforma bus naudojama ir išblaškytam universiteto archyvui susigrąžinti skaitmeniniu pavidalu, padaryti jį prieinamą visiems besidomintiems XX a. VU istorija.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Kiekvienoje Vilniaus mokykloje – atviros mikrokompiuterių erdvės

Kovo 20 d. sostinės savivaldybės Jaunimo informacijos centre „Genio“ progimnazijos penktokai mikrokompiuteriais matavo patalpos temperatūrą, kūrė šviesoforo algoritmą ir eksperimentavo. skaityti »

Ateitis priklausys miestuose gyvenantiems kūrybingiems žmonėms

Pasak R. Dargio, į darbo rinką jau ateina naujos kartos darbuotojai, kurių prioritetai skiriasi nuo rinkos senbuvių. skaityti »

Skelbiamas 2017 metų Kalbos premijos konkursas

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, vadovaudamasi 2016 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarimu Nr. XI-186, skelbia 2017 metų Kalbos premijos konkursą. skaityti »

Švietimo ir mokslo komitetas nagrinėjo tarptautinių švietimo tyrimų rezultatus

Švietimo ir mokslo komitetas kovo 15 d. posėdyje išklausė Švietimo ir mokslo ministerijos pranešimą apie 2015 metų tarptautinių švietimo tyrimų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA ir Švietimo pasiekimų vertinimo tarptautinės asociacijos TIMSS rezultatus. skaityti »

Ar buhalteriai išnyks kaip dinozaurai?

Sparčiai vystantis technologijoms, vis dažniau viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad buhalteriai yra viena iš tų profesijų, kurios poreikis artimiausiu dešimtmečiu smarkiai sumažės. skaityti »

Lietuviškas vadovėlis – geriausia mokymosi priemonė pasaulyje

Ekonomikos vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą”, kurį parengė ir išleido Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbtas geriausia edukacine priemone pasaulyje. skaityti »

Ateities IT: programavimo įgūdžių nebepakaks

Ateities IT specialistams, kurie tikisi ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir kurti IT sprendimus, reikės papildomų kompetencijų. skaityti »

Bibliotekomis naudojasi daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų

Lietuvos bibliotekų durys 2016 m. buvo atvertos 22,8 milijono kartų. skaityti »

Ar IT specialistui būtinas diplomas?

Bendraujant su moksleiviais ar žmonėmis, ieškančiais naujo karjeros kelio, dažnai tenka išgirsti abejonę, kam tas universitetas, jei galima iš karto pradėti savo verslą. skaityti »

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse

Vilniaus universiteto komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio”, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės” – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017”. skaityti »