Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai

Publikuota: 2015 m. lapkričio 5 d. ketvirtadienis

Lietuvos bankas ir Lietuvos mokslų akademija nusprendė Vlado Jurgučio premiją šiemet skirti žinomam istorikui dr. Gediminui Vaskelai už monografiją „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“.

„Šiuolaikiniame moksle populiarėja tarpdisciplininiai dalykai, ir tai patvirtina Gedimino Vaskelos atliktas mokslinis darbas, jungiantis istoriją su ekonomika. Tai neabejotinas indėlis į ekonominės minties teoriją, vertas prestižinės premijos“, – sakė dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisijos narys.

G. Vaskelos monografijoje „Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919–1940 metais“ analizuojamas Lietuvos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę ir ūkio šaką. Remdamasis kiekybiniais statistikos ir ekonometrijos metodais, istorikas mėgina įvertinti atskirų tautų vietą ir reikšmę Lietuvos ūkio struktūroje, tų tautų turėtą nagrinėjamu laikotarpiu.

Vlado Jurgučio premijos skyrimo komisija nutarė siūlyti Lietuvos banko valdybai ir Lietuvos mokslų akademijai už šią monografiją skirti 2015 m. Vlado Jurgučio premiją. G. Vaskelos darbą komisijai nominavo Lietuvos istorijos institutas.

Vlado Jurgučio premiją 1997 m. įsteigė Lietuvos bankas, pažymėdamas profesoriaus, akademiko, pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio nuopelnus Lietuvos bankininkystei. Premija skiriama už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonominių tyrimų srityse.

Bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos bankas Vlado Jurgučio premiją skiria nuo 2008 m. Šiuo metu premija siekia 15 000 eurų.

Pagal premijos skyrimo nuostatus, premijos laureatas viešai skelbiamas Vlado Jurgučio gimimo dieną – lapkričio 5 d. Premijos laureatas bus pagerbtas šių metų gruodžio mėn. Lietuvos mokslų akademijos organizuojamame iškilmingame  premijos įteikimo renginyje, Vilniuje.

Vladas Jurgutis – viena iškiliausių tarpukario Lietuvos asmenybių, politikas, mokslininkas, pedagogas, talentingas finansininkas, nuo Lietuvos banko veiklos pradžios ir nacionalinės valiutos lito išleidimo į apyvartą septynerius metus (1922– 1929 m.) vadovavęs Lietuvos bankui ir visai šalies pinigų politikai.

Lietuvos bankas taip pat yra įsteigęs Vlado Jurgučio stipendiją. Ji kiekvienais metais skiriama geriausiai studijuojantiems dviem Lietuvos Respublikos universitetų dieninio skyriaus bankininkystės ir finansų specialybės studentams.

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »