„Iki šiol galvojome, kad mokslai turi būti atskirti – istorija vienoje dėžutėje, technologijos kitoje. Tačiau žmonės veikia kitaip: taip, specialistai yra reikalingi, bet mes visi turime įvairių įgūdžių, kurie kiekvienam leidžia vieną dieną būti menininku, o kitą – mokslininku. Viską sujungia kūrybiškumo gebėjimai, kurie yra tokie patys tiek menininkams, tiek programuotojams. Todėl ir mokyklos turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą“, – sako Joan Parr, Škotijos nacionalinės agentūros „Creative Scotland“ vadovė, apsilankiusi Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Agentūra „Creative Scotland“ skatina meno ir kūrybiškumo ugdymą ir finansavimą Škotijoje, tačiau, pasak jos vadovės, kūrybiškumo svarba šiandien aktuali visoje Europoje. „Tikiuosi, jog mano patirtis galbūt padės švietimo plėtrai čia. Akivaizdu, kad Jūsų šalyje yra kūrybingų žmonių“, – sakė J. Parr.
Škotijos švietimas nuo seno garsėja inovacijomis – ši šalis buvo pirmoji pasaulyje, įvedusi visuotinį lavinimą visiems vaikams dar nuo XVII amžiaus. Nuo pat pirmųjų klasių mokykloje diegiamos plataus spektro žinios ir įgūdžiai. Pasak J. Parr, šiandieninės naujovės, technologijos taip pat turi būti integruota švietimo dalimi, nes tai jau kasdienybė – socialinės medijos, telefonai, skaitmeninis raštingumas.
Ekspertės teigimu, švietimo tikslas skirtingais laikais vis keitėsi: Reformacijos amžiuje svarbiausias siekis buvo išmokyti jaunimą skaityti Bibliją, suteikti jiems tiesioginį ryšį su Dievu, o vėliau, XVIII amžiuje, švietimu siekta palaikyti pramoninę revoliuciją ir užtikrinti, kad dauguma darbų būtų fiziniai. Tačiau šiandieninė visuomenė yra popramoninė, kurioje dominuoja paslaugų sfera, o svarbiausia – vienodą reikšmę turi ir žinios, ir įgūdžiai, tokie kaip kūrybiškumas.
XXI a. mokytojas – ne tik žinių perdavėjas
Kūrybiškumą „Creative Scotland“ apibrėžia kaip gebėjimą kurti idėjas – dalykus, turinčius vertę žmogui, arba žvelgimą į dalykus kitomis akimis, vaizduotės pasitelkimą ieškant naujų galimybių, mokymąsi iš klaidų. Remiantis šiuo apibrėžimu, mokyklos šiandien turėtų taip pat radikaliai keistis – ypač todėl, kad kai kurios švietimo įstaigos iki šiol laikosi pusšimčio senumo principų.
„XXI amžiaus mokytojai yra labiau mokymosi skatintojai, nei žinių perdavėjai. Stovėti priešais klasę ir ant lentos rašyti faktus vis dar svarbu, tačiau dabar žymiai svarbiau jaunus žmones išmokyti problemų sprendimo, rizikavimo, tyrinėjimo. Socialinė ir ekonominė realybė šiandien tokia, kad mokymo programa turi būti vis ambicingesnė, jaunimui reikia įgyti sudėtingus, kompleksinius įgūdžius, mąstymo būdus“, – akcentavo „Creative Scotland“ vadovė, pacitavusi A. Einšteiną, kuris yra pasakęs: „Savo mokinių aš niekada nemokau. Aš tik suteikiu jiems sąlygas mokytis“.
Bendroji pridėtinė vertė, kurią Škotijos ekonomikai suteikia kūrybinės industrijos, yra lygi net 3,7 mlrd. svarų. Kūrybiškumo ekonominę naudą pripažįsta ir Pasaulio ekonomikos forumas – jis prognozuoja, jog 2020 metais šis įgūdis bus trečias pagal svarbą. Tačiau, anot Joan Parr, kūrybiškumo dalimi galima vadinti ir pirmas dvi vietas užimančius gebėjimus – sudėtinių problemų sprendimą ir kritinį mąstymą.
Negana to, kūrybiškumo įgūdžiai, tokie kaip gebėjimas pasitelkti vaizduotę, konstruktyvus smalsumas, problemų sprendimas bei pasitikėjimas savo gebėjimu kurti pokyčius, yra beveik identiški įgūdžiams, kurie reikalingi ir verslininkams. „Vyksta susiliejimas – jis labai svarbus kūrybiškumui. Norėdami vystyti jo įgūdžius, turime tą daryti nepaisydami skirtingų disciplinų ribų“, – paaiškino J. Parr.
Viena iš dabartinių problemų – egzaminavimas
Švietimo ekspertė atkreipė dėmesį, jog pagal mokslininko Benjamino Bloomo sudarytą švietimo tikslų hierarchiją, kūrybiškumas yra viršūnėje, tuo tarpu žemiausias yra atmintis. „Viena iš dabartinių problemų yra egzaminavimas. Jei atmintis yra apačioje, o kūryba viršuje, tai kodėl egzaminų sistema vis dar sutelkta į tą žemiausią tikslą?“, – retoriškai klausė J. Parr.
„Be to, tradicinė švietimo sistema yra pastatyta ant sėkmės – laikai egzaminą ir privalai jį išlaikyti. O vienas iš kūrybiškumo gebėjimų yra atvirumas nesėkmei – kalbant ne tik apie meną, bet ir apie mokslą. Juk eksperimentas – tai 9 kartus iš 10 nesėkmingai bandyti, kaskart ištirti kodėl nepavyko ir pabandyti kitaip. Mokymasis iš klaidų niekada nebuvo sistemos dalis, klaidos yra laikomos kažkuo, ko reikia vengti, tačiau iš tiesų jos svarbios norint būti kritiškai mąstančiu žmogumi“, – atkreipė dėmesį strategė.
Meno gerbėjai – sveikesni ir geriau įsidarbina
Kalbėdama apie meno ir kūrybiškumo naudą, J. Parr pacitavo Škotijoje atliktą tyrimą, kuris nustatė, jog kultūrinius renginius ar vietas lankę asmenys buvo beveik 60 proc. labiau linkę būti geros sveikatos būklės. Kitame tyrime per 12 metų JAV įvykdyta apklausa parodė, jog menu besidomintys žmonės turėjo 10 proc. mažesnę tikimybę nebūti įsidarbinę arba nestudijuoti būdami 20 metų amžiaus.
Skatinant kūrybiškumą, dažnai keliamas klausimas, ar tai nesukels priešpriešos su drausme klasėje. Tačiau, pasak Joan Parr, būtent kūrybiškumas yra puikus būdas jaunimą paskatinti socialiai, emociškai, intelektualiai ir fiziškai dalyvauti pamokoje, užtikrinti drausmingumą ir moksleivių susidomėjimą vykdomomis užduotimis – visa tai, ko reikia efektyviam mokymui.
„Švietimas visose šalyse yra sudėtingas, vengia rizikos – čia daug pastatyta ant kortos. Todėl perėjimas nuo tradicinių prie kitokių metodų yra labai sunkus. Pavyzdžiui, sulaukęs 16 metų, vidutinis britas jau būna atlikęs 75 proc. viso rašymo, kiek jis rašys per visą gyvenimą. Kas dar po mokyklos rašo ką nors tušinuku? Rašymas kompiuteriu ir kiti šiuolaikiški būdai turi būti ir mokyklose – atspindėti, kaip komunikuoja žmonės šiandien. Nors aš asmeniškai tikiuosi, kad pieštukai išliks visuomet“, – mintimis dalyjosi J. Parr.