COVID-19 pandemija visame pasaulyje paskatino skaitmeninių paslaugų diegimą. Reikšmingi pokyčiai įvyko ir atsiskaitymų srityje. Priverstinė izoliacija, rekomendacijos vengti grynųjų pinigų paskatino sparčią elektroninių atsiskaitymų plėtrą.

Lietuvos banko duomenimis, kas ketvirtas Lietuvos gyventojas renkasi atsiskaitymą negrynaisiais pinigais. 7 proc. apklaustųjų atsakė, kad 2020 m. iš viso negavo grynųjų pinigų ir jų patys nenaudojo.

Daugybėje šalių grynųjų pinigų vartojimas sparčiai mažėja. Elektroninės komercijos bumas tik sustiprina šią tendenciją. Vienas iš to įrodymų ‒ el. komercijos paslaugas teikiančios „Amazon“ pajamų augimas pernai metais iki 57 proc.

Tarptautinės bankinės rinkos ataskaitoje pateikiamas „McKinsey“ scenarijus, pagal kurį atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalis pasauliniu mastu kasmet turėtų mažėti 4‒5 proc.

Elektroninių atsiskaitymų srityje lyderės pozicijas užima Švedija, kuri siekia jau 2023 m. tapti pirmąja pasaulyje šalimi be grynųjų pinigų. Pabrėžiama, kad pagrindiniai tokios ekonomikos privalumai ‒ kova su pinigų plovimu ir finansiniais nusikaltimais, korupcijos mažinimas ir pinigų judėjimo kontrolė šalyje. Be to, gyventojams nekiltų problemų dėl grąžos, nebereikėtų su savimi nešiotis grynųjų pinigų, bekontaktės technologijos paspartintų ir patį atsiskaitymo procesą.

 „Dėl negrynųjų atsiskaitymų patogumo ir skaidrumo niekas nebesiginčija, tačiau kai kuriose šalyse elektroniniai atsiskaitymai dar neturi galios visiškai išstumti grynuosius. Esant nestabilios ekonomikos sąlygoms, grynieji pinigai žmonėms vis dar suteikia stabilumo jausmą. Dėl šios priežasties grynųjų pinigų  vartojimas skirtingose šalyse yra labai įvairus“, ‒ sako Anton Valinčius, UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) Kazachstano ir Kirgizijos regionų vadovas bei BS/2 antrinės įmonės Uzbekistane („BS/2 Tashkent“) direktorius.

Kaip pavyzdžius jis mini Uzbekistaną ir Kazachstaną, kur 2020-aisiais grynųjų pinigų vartojimas, palyginti su 2019 m., išaugo beveik 25 proc. Dėl darbo užmokesčių ir socialinių pašalpų pervedimo į korteles šiose šalyse žmonės pernai daug dažniau ėjo išsiimti grynųjų pinigų iš bankomatų. Pandemijos ribojimai čia, priešingai nei kitur, išaugino daug didesnį grynųjų pinigų poreikį. Žmonės stengėsi iš anksto apsirūpinti grynaisiais, baimindamiesi, kad kurį laiką gali tekti izoliuotis arba, kad karantino metu netektų be reikalo eiti į banko skyrių ar prie bankomatų.

„Grynieji pinigai vis dar tebėra svarbūs ir kaip vienas iš taupymo būdų. Žmonės ir toliau pasitiki grynaisiais pinigais, nes jų negalima „nulaužti“, jie yra likvidūs, jais patogu naudotis. Taigi grynųjų pinigų vartojimas tebėra stabilus, o daugelyje regionų dėl pandemijos įtakos netgi išaugęs“,‒ pastebi А. Valinčius.

Anot jo, ateityje gali įsivyrauti hibridinis finansinio elgesio modelis, kai kortelėse saugomi pinigai bus skirti atlikti el. mokėjimams, o santaupos grynaisiais pinigais gulės seife ‒ kad ir neuždirbdamos procentų, tačiau be rizikos iš banko ir tarpininkaujančių finansinių įstaigų pusės.