I. Dadašovas: „Krizė išmokė pasitikėti savo jėgomis“

Publikuota: 2011 m. liepos 15 d. penktadienis

Krizė, kaip ir bet kurie kiti ekonominiai ar socialiniai sunkumai, – tai savotiška pamoka.

Bet koks sunkmetis turi ne tik negatyvių padarinių – juk kiekvienas reiškinys turi ir teigiamą pusę.

Krizė dar kartą priminė mums, jog geriausia pasitikėti savo jėgomis. Supratome, jog nėra prasmės laukti kokios nors kieno nors pagalbos – reikia išmokti vadovautis savo gebėjimais: realiai pažvelgti į efektyvaus darbo klausimą, objektyviai įvertinti savo vidinius resursus ir galimybes. Tokia pozicija suteikia pasitikėjimo savimi ir padeda išlikti stipriems net pačiose netikėčiausiose situacijose. Tačiau reikia tiksliai žinoti krizės priežastis ir kokių priemonių imtis, kad būtume tinkamai jai pasiruošę. Viso to reikia mokytis. Visgi esama keletą svarbių dalykų, kuriuos verta prisiminti bet kokioje situacijoje.

Visų pirma neįklimpti į skolas. Būtent krizės metu tampa akivaizdu, jog tokie įsipareigojimai – tai savotiški spąstai, kurie kažkam labai naudingi. Ir jei nebus imtasi tinkamų priemonių, papulti į juos labai lengva. Kur kas atsargiau reikia žvelgti į finansų analitikų prognozes, kurios neretai klaidina. Nors galbūt tai ir nėra piktybiškas kieno nors sumanymas, visgi tokios prognozės gali tapti rimtų pasekmių priežastimi. Paprastai į tokius pasisakymus reaguojama pavėluotai – tuomet, kai procesai tampa nekontroliuojami ir tenka susidurti su neplanuotais pasikeitimais. Tačiau egzistuoja ir kitas kraštutinumas, kurio taip pat reiktų vengti, – tai per didelis pasitikėjimas prognozėmis. Visgi ir viena, ir kita gali iškreipti suplanuotų ekonominių programų plėtrą, sumažinti darbo efektyvumą, padidinti išlaidas. Norint apsidrausti nuo viso to, reikia būti pasiruošusiems ir rasti sprendimų priėmimo metodų bei priemonių. Nebūtina dalyti konkrečių teorinių rekomendacijų – tegul kiekvienas pats nusprendžia, kokių veiksmų imtis, remiasi savo patirtimi ir savo taisyklėmis. Jei kiekviena įmonė ar valstybė nuolat sektų pasikeitimų dinamiką ir taip kauptų patirtį didžiulį dėmesį skirdama savo tobulėjimui, o ne miglotoms prognozėms, tai ji taptų labai stipri. Taigi, žvelgiant tokiu kampu krizę galima laikyti teigiamu veiksniu – savotišku tolimesnės raidos impulsu.

Verta pabrėžti, jog krizė prisidėjo prie kur kas mažesnio žmonių išlaidavimo. Tai, kas anksčiau atrodė smulkmenos, tapo itin aktualu. Susiformavo gerokai profesionalesnis požiūris į finansinius reikalus, objektų, į kuriuos investuojama, pasirinkimas tapo kur kas nuoseklesnis, o investicijų susigrąžinimas vis dažniau virsta tikslu.

Remiantis sukaupta patirtimi, valstybei teko permąstyti ir iš naujo įvertinti daugelį anksčiau priimtų sprendimų. Tai nulėmė tam tikrus įstatymų pasikeitimus bei biudžeto deficito likvidavimą. Tačiau tai buvo būtinas žingsnis. Mūsų nuomone, krizės metu reikia daugiau dėmesio skirti vartotojų bei konfliktuojančių pusių, ne savo noru patekusių į realių ekonominių procesų sūkurį, teisių apsaugą. Visgi tokia situacija nėra naudinga niekam. Norėtųsi, jog valstybės politika taptų demokratiškesnė, skaidresnė, atviresnė visiems, o žmogus jaustųsi saugesnis.

Krizė – savotiškas katalizatorius, lemiantis visų valstybės galių mobilizaciją bei operatyvų apgalvotų sprendimų priėmimą. Tai, be abejo, privalumas. Juk per trumpą laikotarpį galima nueiti kelią, kuris kitu atveju truktų dešimtmečius. Mūsų manymu, tai labai svarbus veiksnys.  

Taigi, krizė tampa galingu užtaisu, sukeliančiu ekonominių rodiklių stabilumo augimą. Tačiau visada reikia akcentuoti, jog labai svarbu tiksliai suformuotas supratimas apie optimalius užduočių sprendimo būdus. Kaip IT specialistai galime sakyti, jog tai panašu į antivirusinę programą, kurią sudaro visiškai tikslus konkrečių suformuluotų tikslų įgyvendinimo algoritmas. Juk būna net taip, kad krizė tarsi „įkalama“ mums į galvą kaip virusas, nors realybėje ji juntama kur kas mažiau. Taigi, ji gyvena mūsų galvose. Reikia įveikti šį virusą taip, kad gautum iš to kuo daugiau naudos, įgytum vertingos patirties.

Krizės pasekmės apibrėžiamos remiantis tam tikru laiko tarpu, o procesai vyksta nuolatos. Šiuo metu dar sunku apibendrinti absoliučiai visą informaciją apie krizės padarinius, todėl jos vertinimas kol kas labai vienpusiškas. Visgi galima rinktis kitą kelią – nuolat vystytis ir tobulėti, nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių. O kaip elgtis – tai jau asmeninis kiekvieno iš mūsų pasirinkimas.

Straipsnį galite rasti ir savaitraštyje „Veidas“ >>>

Šaltinis: „Veidas“ (Nr. 27, 2011)
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

PENKI – nuo šiol ne tik privatiems, bet ir verslo klientams (1)

UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ (PKKC) savo verslo paslaugas, iki šiol vadintas ProfIT, keičia į Penki Verslui. skaityti »

Naujovė Lietuvos rinkoje: palikite arbatpinigius pačiame kortelių skaitytuve (1)

Nuo šiol užtenka vieno mosto mokėjimo kortele kortelių skaitytuvo link, kad apmokėtumėte sąskaitą ir kartu paliktumėt padavėjui arbatpinigių, kurie pervedami į jo sąskaitą. skaityti »

„Diebold Nixdorf“ partnerių suvažiavimas skirtas aktualioms finansų pramonės tendencijoms aptarti (1)

2022 m. rugsėjo 20-22 d. Bankoke vyks pasaulinės bankininkystės ir mažmeninės prekybos įrangos rinkos lyderės „Diebold Nixdorf“ partnerių suvažiavimas. skaityti »

„Kavos galia“ sušildė ir sugrąžino šypsenas (1)

„Penkių kontinentų“ kiemelyje jau antrą kartą šiais metais lankėsi Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcinio centro jaunuoliai. skaityti »

IT parko atidaryme „Penkių kontinentų“ grupės valdybos pirmininkas susitiko su Uzbekistano ministrais

2022 m. rugpjūčio 27 d. Uzbekistane, Taškente, vyko IT parko atidarymas, kuriame dalyvavo ir įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininkas Idrakas Dadašovas. skaityti »

Interviu su bankininku: Umid Chodžibekov karjeros „Ipak Yuli“ banke paslaptys

BS/2 Marketingo departamento vadovas pakalbino „Ipak Yuli“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovą. skaityti »

Azerbaidžano bankas ABB renkasi „Vynamic View“ (4)

BB bankomatuose bus įdiegta programinė įranga „Vynamic View“, skirta savitarnos įrenginių veiklai stebėti ir IT paslaugoms valdyti. skaityti »

„BS/2 Georgia“ tapo oficialiu Sakartvelo fiskalinių duomenų operatoriumi (2)

„BS/2 Georgia“ siūlo Sakartvelo rinkai mokėjimo kortelių skaitytuvus, kurie gali atlikti fiskalizavimo funkciją ir atstoti kasos aparatus. skaityti »

„Penki kontinentai“ meno galerijose – jaunimo socialinė akcija (2)

„Penkių kontinentų“ meno galerijose vyko jaunimo socialinė akcija „Protas, grožis, sveikata – mūsų ateities pradžia“. skaityti »