IPv4 adresų trūkumas globalia problema tapo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai ėmė sparčiai augti pasaulinis interneto tinklas ir prie jo prijungtų įrenginių skaičius.
Ketvirtos versijos interneto protokolas sukurtas 1981 metais. Beveik iš karto jis tapo vieninteliu standartu, pagal kurį plėstas ir iki šiol plečiamas skaitmeninio ryšio tinklas visame pasaulyje. Šis protokolas leidžia naudoti apie 4,3 mlrd. (223) IP adresų. Tiek, protokolo kūrėjų skaičiavimais, turėjo užtekti visą interneto gyvavimo laiką.
IPv4 adresų trūkumas globalia problema tapo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai ėmė sparčiai augti pasaulinis interneto tinklas ir prie jo prijungtų įrenginių skaičius. Regioninių registratorių iki galo neapgalvotas pirmų adresų blokų paskirstymas ir neklasinio adresavimo (IP adresų priskyrimo metodo, kai galimas laisvas adreso ilgio nustatymas, lemiantis potinklio reikšmę) nebuvimas pagreitino adresų trūkumo problemą.
Be santykinai riboto IPv4 adresų kiekio ir nepakankamai efektyvaus jų paskirstymo regioniniams naudotojams, kyla ir daugiau problemų, susijusių su techniniu progresu. Įvairūs mobilieji prietaisai šiandien paprastai prijungiami prie spartaus belaidžio tinklo, o naujos kartos 4G LTE mobilusis ryšys, atsižvelgiant į mobiliojo interneto naudotojų skaičiaus augimą, palaiko tik gerokai pažangesnį IPv6 protokolą.
Kita priežastis, lėmusi išaugusią IP adresų paklausą, – plačiajuosčio interneto tinklo plėtra. Iki šiol naudoto modeminio prijungimo per telefono liniją sesijos labai trumpos. Naudotojai prisijungdavo prie interneto tik tada, kai būdavo būtina. Taigi, vienu metu aktyvių sujungimų ir reikalingų adresų skaičius buvo nedidelis. Atsiradus prijungimui prie plačiajuosčio tinklo ir sumažėjus interneto tarifams, operatorių tinklo įranga ir asmeniniai naudotojų kompiuteriai prie tinklo būna prijungti beveik visą parą.
Visa tai lėmė sparčiai išaugusį interneto naudotojų skaičių. Beje, „naudotoją“ reiktų suprasti ne tik kaip žmogų, bet ir kaip įrenginius, kuriems būtinas nuosavas IP adresas ir nuolatinis prijungimas prie tinklo. Tokiai įrangai priklauso fiziniai ir virtualūs serveriai, IPTV priedėliai ir televizoriai, POS terminalai, IP kameros ir telefonai, bazinės Wi-Fi stotys, įvairūs mobilieji transporto ir ryšio sprendimai
Prognozuotas IPv4 adresų trūkumas tapo priežastimi, dėl kurios sukurta daugybė naujų technologijų, įskaitant neklasinį adresavimą, NAT (angl. Network Address Translation) tarnybą, leidžiančią prijungiant kelis kompiuterius prie tinklo daug kartų naudoti tą patį adresą, ir nauja interneto protokolo versija Ipv6. Visuotinis perėjimas prie Ipv6 – vienintelis priimtinas ilgalaikis problemos sprendimas. Šiandien, 2012 metų birželio 6 dieną, visame pasaulyje paleidžiamas šis naujos kartos protokolas. Milijonai įrenginių ateityje gaus naujus adresus ir prieigą prie interneto resursų, kurie nuo šiandien bus pasiekiami per IPv6.
Visi kiekvienam įrenginiui suteikiami IPv6 adresai bus unikalūs. Tai reiškia, kad bet kuris iš jų galės tiesiogiai keistis duomenis su kitais įrenginiais. Šis naujojo interneto protokolo privalumas turėtų pagreitinti inovatyvių skaitmeninio turinio pateikimo sistemų, tokių kaip OTT (angl. Over the Top), diegimą. Nepaisant to, kad bendrovės „Penki kontinentai“ naudojama vaizdo ir garso medžiagos perdavimo technologija OTT jau sėkmingai priderinta prie egzistuojančios protokolo versijos, IPv6 gerokai supaprastins šios medžiagos realizavimą ir naudojimą visame pasaulyje.
Plačiau apie IPv6 paleidimą >>>
Plačiau apie IPv6 protokolą >>>