Bankomatai buvo sukurti kaip priemonė išsigryninti pinigus.
Bankomatai buvo sukurti kaip priemonė išsigryninti pinigus. Atsiradus daugiafunkciams savitarnos įrenginiams, ne tik išduodantiems, bet ir priimantiems grynuosius pinigus, iš esmės pasikeitė požiūris į bankinių paslaugų teikimą savitarnos būdu. Dauguma kredito įstaigų greitai suprato, kad bankomatai, gebantys priimti grynuosius pinigus, gali tapti visaverčiu finansinių paslaugų teikimo kanalu. Per tokius savitarnos įrenginius klientai gali papildyti savo banko sąskaitas, el. pinigines, sumokėti baudas, mokesčius, atsiskaityti už komunalines, ryšio ir kitokias paslaugas.
Patikimesnius ir dėl to brangesnius bankomatus šioje srityje neretai nukonkuruoja mokėjimo terminalai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo ekonomiškesnis variantas.
Kredito organizacijos ir nepriklausomi mokėjimo paslaugų teikėjai dažniausiai skaičiuoja tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su terminalų ir jų atsarginių dalių kaina. Tačiau iš tikrųjų reikia atkreipti dėmesį į daugybę kitų veiksnių:
- Terminalus būtina pritaikyti priimti bankines korteles.
- Terminalų techninė įranga nėra itin kokybiška.
- Būtina nuolatinė techninė terminalų priežiūra.
- Terminalai prastai apsaugoti nuo įsilaužimų ir vandalizmo.
- Būtina dažnai atlikti jų inkasaciją.
Bankai ir kitos savitarnos įrangą naudojančios įmonės, spręsdamos efektyvumo klausimą, dažnai renkasi įvairius savitarnos įrenginius (bankomatus arba mokėjimo kioskus), atsižvelgdamos į kiekvieno savitarnos punkto poreikius – kaip dažnai jame naudojamasi įvairiomis paslaugomis, kiek prireikia grynųjų pinigų ir pan. Taikant tokią strategiją, tenka spręsti sudėtingas užduotis, reikalaujančias specifinių žinių ir atitinkamos kvalifikacijos.
1 užduotis. Efektyvus savitarnos įrenginių tinklo valdymas
Pagrindinė tinklo, į kurį sujungti skirtingo tipo savitarnos įrenginiai, bėda – prastas operacinis efektyvumas.
Visų pirma dėl bankomato ryšio su jį valdančiu serveriu specifikos užtikrinti mokėjimų priėmimo funkcionalumą apskritai yra gan sudėtinga užduotis. Norint tai įgyvendinti, reikia specialios programinės įrangos ir kvalifikuoto specialisto – IT sistemų integruotojo.
Tikrai nedaug bankų tokį funkcionalumą gali įgyvendinti savo jėgomis, beje, patirdami dideles išlaidas.
Antra, mokėjimo infrastruktūra, kurią galima palyginti su gyvu ir nuolat besivystančiu organizmu, reikalauja nuolatinės centralizuotos priežiūros.
Atskiras mokėjimo kioskų ir bankomatų valdymas apsunkina procesus, susijusius su mokėjimo paslaugų prieinamumu klientams. Taigi šiuo atveju egzistuoja didelė rizika dėl patikimo jų teikimo.
Kad savitarnos įrenginių tinklo valdymas būtų efektyvus, būtina bendra sistema, kuri užtikrintų tinkamą per juos teikiamų paslaugų valdymą, jų techninės įrangos būklės stebėjimą ir kompleksinę apsaugą. Svarbus ir nuolatinis bendradarbiavimas su inkasavimo tarnyba.
2 užduotis. Bendras viso savitarnos kanalo duomenų rinkimas
Mokėjimo paslaugos teikiamos per savitarnos įrenginius dėl dviejų pagrindinių tikslų: gauti pelną iš komisinių nuo kiekvienos atliktos finansinės operacijos ir siekiant prisivilioti naujų klientų.
Kad šie tikslai būtų pasiekti efektyviai, būtina rinkti ir analizuoti kiekvienos paslaugos, suteiktos kiekviename atskirame savitarnos įrenginyje, duomenis.
Kompleksinė mokėjimų priėmimo statistika padeda bankui ar kitam savitarnos įrenginių valdytojui lanksčiau ir efektyviau bendradarbiauti su paslaugų teikėjais, atskiriant populiarias paslaugas nuo ne itin populiarių.
Išsiaiškinus didžiausias pajamas nešančias klientų aptarnavimo vietas, galima efektyviau planuoti tolimesnę tinklo plėtrą, numatant perspektyvias savitarnos įrenginių įrengimo vietas, tiksliau įvertinant investicijų atsipirkimo laiką.
3 užduotis. Vartotojo patirties unifikavimas
Vienas iš šiuolaikinės bankininkystės paslaugų principų – vienodos vartotojų patirties formavimas visais jų aptarnavimo kanalais.
Unifikuota vartotojų patirties sistema turi teigiamai veikti ir lojalaus, ir abejojančio kliento atžvilgiu. Dideli vartotojo patirties skirtumai, patiriami jam naudojantis skirtingais savitarnos kanalais, jį gali išmušti iš vėžių ir pastūmėti iš viso atsisakyti paslaugų. Taigi visų skirtingų savitarnos įrenginių veikimo scenarijus, dizainas ir kiti elementai, susiję su vartotojo patirties formavimu, turi būti suvienodinti.
Bankomatuose įgyvendinti tokias pačias galimybes, kokios tampa prieinamos į mokėjimo terminalus įdiegus šiuolaikines taikomąsias programas, sudėtinga. Tačiau neišsprendus šios problemos vartotojui atlikti mokėjimus bankomate ar mokėjimo kioske yra ne itin patogu.
Didelės konkurencijos sąlygomis tai gali lemti klientų praradimą, beje, pačių lojaliausių, kurie paslaugomis naudojasi dažnai ir įvairiomis priemonėmis.
Kompleksinė strategija = kompleksinis užduočių sprendimas
Numatydami ilgalaikę savitarnos kanalų plėtros strategiją bankai stengiasi pasirinkti kiek įmanoma funkcionalesnį sprendimą, kuris padėtų optimizuoti mokėjimo kioskų valdymą ir įgyvendinti atsiskaitymų priėjimo funkciją jau turimuose bankomatuose.
BS/2 sukurtas programinis sprendimas „Payments.iQ“ padeda įgyvendinti šiuos verslo poreikius, be to, jis surenka analitinius duomenis apie kiekvieno įrenginio pelningumą, pastebimai sumažina naujų mokėjimo paslaugų diegimo laiką.
Pagrindiniai „Payments.iQ“ privalumai:
- padeda sukurti nuosavą mokėjimo infrastruktūrą, naudojant įvairių tipų savitarnos įrenginius;
- paprasta valdyti mokėjimų scenarijus, įtraukti naujų paslaugų, pakeisti tarifus;
- gali būti taikomi skirtingi mokėtojo identifikavimo būdai;
- gali būti naudojami skirtingi atsiskaitymo būdai (grynaisiais, mokėjimo kortelėmis ar pervedant pinigus ir vienos sąskaitos į kitą);
- lanksti vaidmenų ir teisių sistema;
- garantuoja proaktyvią terminalinės įrangos stebėseną.
„Payments.iQ“ sprendimo schema
Norėdami sužinoti daugiau apie automatizuotų mokėjimų priėmimo sprendimą „Payments.iQ“ , susisiekite su įmonės BS/2 atstovais.