Kelionė interneto kabeliais – iki mėnulio ir triskart aplink žemę

Publikuota: 2018 m. spalio 4 d. ketvirtadienis

Internetas šiais laikais – vienas svarbiausių informacijos, ryšio ir pramogų šaltinių. Šiuolaikinė karta jau sunkiai įsivaizduoja, kad kažkada interneto nebuvo. Juk internetas – tai nuolatinis  nepertraukiamas bendravimas.

O ar žinote, kaip iš tikrųjų veikia internetas? Kas užtikrina nepertraukiamą jo veiklą?

„Internetas – tai duomenų perdavimo tinklas. Juo informacija perduodama iš taško A į tašką B. Tie taškai yra IP (ang. Internet Protocol) adresai – unikalūs kodai, kurie atpažįsta prie interneto prijungtų įrenginių buvimo vietą visame pasaulyje. Informacija siunčiama per duomenų serverius, kurie saugomi duomenų apdorojimo centruose“, –  interneto tinklo veikimą aiškina UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, sostinėje tiesiančios šviesolaidinį tinklą „Penki“, direktorius Romas Rimgaila.

Greičiausiai ir patikimiausiai informaciją galima perduoti per kabelį. Tačiau, ar įsivaizduojate, kaip visa tai yra sudėtinga ir kiek kainuoja?

Kabelių svoris

Pirmieji interneto kabeliai buvo variniai. 1973 m. JAV laivynas pirmą kartą įdiegė šviesolaidinę liniją „Little Rock“. 1976 m. JAV karinės oro pajėgos pakeitė orlaivio „A-7“ kabelinį ryšį į šviesolaidį. 302 variniai kabeliai, kurių bendras ilgis 1260 m, o  svoris 40 kg, buvo pakeisti į 12 pluoštų, kurių bendras ilgis 76 m, o svoris – 1,7 kg. Nuo to laiko interneto ryšys ne tik pagreitėjo, bet ir „palengvėjo“ daugiau nei 20 kartų.

Lietuvoje prie varinių kabelių keitimo optiniais, visų pirma, prisidėjo bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Ji pirmoji 1998 m. spalį pradėjo tiesti šviesolaidinį tinklą „Skynet“ (dabar „Penki“).

Po vandeniu

Daugybė interneto kabelių eina po vandeniu. Dėl to tiesti kabelius yra sudėtinga ir daug kainuoja. Šis procesas trunka jau beveik 200 metų.  97 proc. duomenų perduodama būtent šiais kabeliais. Iki šiol nutiesta daugiau nei 300 povandeninių kabelių, nusidriekusių 900 tūkst. km. Jeigu ištiestume ir sujungtume visus interneto kabelius, jie pasiektų mėnulį ir dar triskart apsuktų Žemę. 

Pats ilgiausias povandeninis kabelis siekia 40 tūkst. kilometrų. Jis nutiestas nuo Vokietijos iki Australijos. Pirmasis tarpžemyninis kabelis buvo nutiestas 1858 m. tarp Airijos ir Niufaundlendo salos (Kanadoje).

Po vandeniu tiesiami įvairių tipų kabeliai. Patys ploniausi prilygsta sodininko žarnoms. Visų šių kabelių viduje – šviesolaidinis pluoštas, apsaugotas drėgmei atspariu sluoksniu. Nutiesti tokį kabelį užtrunka kelis mėnesius, kainuoja milijonus, o jam atgabenti reikia milžiniško laivo.

„MIT Tech Review“ duomenimis, kasmet užfiksuojama apie 50 šio kabelio trūkių. Juos remontuoja narai arba specialūs laivai, kurie ištraukia ir įtempia sutrūkusius kabelius, kad juos būtų galima suremontuoti denyje.

Remonto darbai savo tikslumu prilygsta chirurginei operacijai. Remontininkų brigada dirba su skalpeliais, laikikliais ir nuriebalinančiu skysčiu, kad per pažeistas vietas prieitų prie plonyčių šviesolaidžio gijų.

Nutrūkusios kabelio dalys virinamos, įkaitinant iki 2000°C, kol kvarcas pradeda tekėti ir suformuojama siūlė.

Po žeme

Iš vandens kabeliai pereina po žeme. Po žeme kloti ir prižiūrėti kabelius paprasčiau. Dažniausiai kabeliai klojami šalia kelių, dujotiekio ir vandentiekio vamzdžių, tad prireikus juos pasiekti ir paremontuoti yra nesudėtinga. Iš čia kabeliai pasiekia duomenų apdorojimo centrus.

Kiekviename duomenų apdorojimo centre stovi galybė serverių, su juos vėsinančiais ventiliatoriais, kurie veikia ypač garsiai. Kiekvienas toks centras sunaudoja tiek energijos, kiek vidutiniškai išnaudoja 3000 namų gyventojų. Šių centrų apsaugos lygis toks pats ar net didesnis, kaip kai kurių pasaulio oro uostų. Būtent iš šių duomenų centrų gauname interneto ryšį per tuos pačius kabelius. Kabelis gali būti nutiestas iki ryšio operatoriaus arba iki pat jūsų namų.

Sakysite, kad nematote jokių laidų? Vadinasi, arba jūsų interneto paslaugų teikėjas juos tvarkingai paslėpė, arba naudojatės bevieliu interneto ryšiu. Tačiau bet kuriuo atveju, pasaulinis interneto tinklas neegzistuotų be tų po vandeniu slypinčių kabelių ir patikimai saugomų duomenų centrų. Visa tiesa slypi anapus.

Pirmasis Lietuvoje šviesolaidinis tinklas „Penki“ (anksčiau „Skynet“) šį rudenį švęs 20 metų gimtadienį. Ta proga  internetą ir daugybę papildomų paslaugų galite įsigyti už 20 Eur/mėn. Plačiau apie tai

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

BS/2 dalyvaus ATMIA konferencijoje Orlande

Daugiau nei 1 200 garsių įmonių iš 25-ies pasaulio šalių vasario 19–21 d. dalyvaus tarptautinės bankomatų asociacijos ATMIA konferencijoje Orlande, Floridos valstijoje. skaityti »

Įmonių grupės „Penki kontinentai“ pajamos 2018 m. siekė 47 mln. eurų

Aukštųjų technologijų srityje beveik 30 metų veikianti įmonių grupė „Penki kontinentai“ 2018 m. fiksavo rekordinius finansinius rodiklius, palyginti su 2017 metais. Grupės pajamos pernai pasiekė 47 mln. eurų (2017 m. – 34 mln. eurų), o neaudituotas pelnas iki apmokestinimo sudarė 1,7 mln. eurų (2017 m. – 2,2 mln. eurų). skaityti »

„Penkių kontinentų“ grupės įmonės už atsakingą ir skaidrų verslą įvertintos tarptautiniu lygmeniu

„Penkių kontinentų“ grupės įmonėms „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) ir „ASHBURN International“ antrus metus iš eilės suteiktas tarptautinės bendrovės „EcoVadis“ sidabrinis statusas. skaityti »

Kaip kiekvienas iš mūsų galime apsaugoti svarbius įmonės duomenis?

Skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija, daiktų internetas bei kosminiu greičiu tobulėjantis dirbtinis intelektas daro įtaką vis daugiau mūsų gyvenimo sričių. skaityti »

Bankomatų saugumui būtina operacinė sistema „Windows 10“

Daugelio pasaulyje veikiančių bankų laukia nemažas iššūkis, susijęs su bankomatų tinklo saugumo užtikrinimu. skaityti »

„Cash Management.iQ“: naujas grynųjų poreikio prognozavimo mechanizmas

2019 m. BS/2 planuoja atnaujinti savo grynųjų srautų valdymo sistemos „Cash Management.iQ“ prognozavimo mechanizmą. Sistema padės nustatyti kiekvieno banko skyriaus, kiekvienos prekybos vietos, kiekvieno savitarnos įrenginio grynųjų poreikį 10–20 proc. tiksliau. skaityti »

Mažmeninės prekybos sektoriaus potencialas ir ateitis Azerbaidžane

Per pastaruosius 10 metų mažmeninė prekyba Azerbaidžane tapo viena iš dinamiškiausiai besirutuliojančių ekonomikos sričių. skaityti »

„BS/2 Kazakhstan“ švenčia 10-metį

Kazachstanas iš kitų Vidurio Azijos šalių išsiskiria didžiausia ekonomine sistema. Devintoje didžiausioje pagal plotą (2,7 mln. kv. km) pasaulio šalyje gyvena 18,3 mln. gyventojų. Čia veikia 28 bankai, o bankinių kortelių skaičius šiais metais pasiekė 20,5 mln. skaityti »

BS/2 investuoja į Uzbekistano rinką bankų savitarnos įrenginių tinklą

Uzbekistano finansinė ekonomika išgyvena svarbius pokyčius. Čia įgyvendinamos grandiozinės naujovės apima visas šalies plėtros kryptis ir ekonominę pertvarką. Uzbekistanas tampa viena iš patraukliausių šalių užsienio investuotojams. skaityti »

Inkasavimo modeliavimo priemonė – „CIT Simulator“

Grynieji pinigai pasaulyje dar nesiruošia trauktis, o jų apyvarta vis auga. Bankai ir kitos organizacijos nuolat ieško būdų, kaip efektyviau susitvarkyti su dideliais grynųjų srautais. skaityti »