Kelionė interneto kabeliais – iki mėnulio ir triskart aplink žemę

Publikuota: 2018 m. spalio 4 d. ketvirtadienis

Internetas šiais laikais – vienas svarbiausių informacijos, ryšio ir pramogų šaltinių. Šiuolaikinė karta jau sunkiai įsivaizduoja, kad kažkada interneto nebuvo. Juk internetas – tai nuolatinis  nepertraukiamas bendravimas.

O ar žinote, kaip iš tikrųjų veikia internetas? Kas užtikrina nepertraukiamą jo veiklą?

„Internetas – tai duomenų perdavimo tinklas. Juo informacija perduodama iš taško A į tašką B. Tie taškai yra IP (ang. Internet Protocol) adresai – unikalūs kodai, kurie atpažįsta prie interneto prijungtų įrenginių buvimo vietą visame pasaulyje. Informacija siunčiama per duomenų serverius, kurie saugomi duomenų apdorojimo centruose“, –  interneto tinklo veikimą aiškina UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, sostinėje tiesiančios šviesolaidinį tinklą „Penki“, direktorius Romas Rimgaila.

Greičiausiai ir patikimiausiai informaciją galima perduoti per kabelį. Tačiau, ar įsivaizduojate, kaip visa tai yra sudėtinga ir kiek kainuoja?

Kabelių svoris

Pirmieji interneto kabeliai buvo variniai. 1973 m. JAV laivynas pirmą kartą įdiegė šviesolaidinę liniją „Little Rock“. 1976 m. JAV karinės oro pajėgos pakeitė orlaivio „A-7“ kabelinį ryšį į šviesolaidį. 302 variniai kabeliai, kurių bendras ilgis 1260 m, o  svoris 40 kg, buvo pakeisti į 12 pluoštų, kurių bendras ilgis 76 m, o svoris – 1,7 kg. Nuo to laiko interneto ryšys ne tik pagreitėjo, bet ir „palengvėjo“ daugiau nei 20 kartų.

Lietuvoje prie varinių kabelių keitimo optiniais, visų pirma, prisidėjo bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“. Ji pirmoji 1998 m. spalį pradėjo tiesti šviesolaidinį tinklą „Skynet“ (dabar „Penki“).

Po vandeniu

Daugybė interneto kabelių eina po vandeniu. Dėl to tiesti kabelius yra sudėtinga ir daug kainuoja. Šis procesas trunka jau beveik 200 metų.  97 proc. duomenų perduodama būtent šiais kabeliais. Iki šiol nutiesta daugiau nei 300 povandeninių kabelių, nusidriekusių 900 tūkst. km. Jeigu ištiestume ir sujungtume visus interneto kabelius, jie pasiektų mėnulį ir dar triskart apsuktų Žemę. 

Pats ilgiausias povandeninis kabelis siekia 40 tūkst. kilometrų. Jis nutiestas nuo Vokietijos iki Australijos. Pirmasis tarpžemyninis kabelis buvo nutiestas 1858 m. tarp Airijos ir Niufaundlendo salos (Kanadoje).

Po vandeniu tiesiami įvairių tipų kabeliai. Patys ploniausi prilygsta sodininko žarnoms. Visų šių kabelių viduje – šviesolaidinis pluoštas, apsaugotas drėgmei atspariu sluoksniu. Nutiesti tokį kabelį užtrunka kelis mėnesius, kainuoja milijonus, o jam atgabenti reikia milžiniško laivo.

„MIT Tech Review“ duomenimis, kasmet užfiksuojama apie 50 šio kabelio trūkių. Juos remontuoja narai arba specialūs laivai, kurie ištraukia ir įtempia sutrūkusius kabelius, kad juos būtų galima suremontuoti denyje.

Remonto darbai savo tikslumu prilygsta chirurginei operacijai. Remontininkų brigada dirba su skalpeliais, laikikliais ir nuriebalinančiu skysčiu, kad per pažeistas vietas prieitų prie plonyčių šviesolaidžio gijų.

Nutrūkusios kabelio dalys virinamos, įkaitinant iki 2000°C, kol kvarcas pradeda tekėti ir suformuojama siūlė.

Po žeme

Iš vandens kabeliai pereina po žeme. Po žeme kloti ir prižiūrėti kabelius paprasčiau. Dažniausiai kabeliai klojami šalia kelių, dujotiekio ir vandentiekio vamzdžių, tad prireikus juos pasiekti ir paremontuoti yra nesudėtinga. Iš čia kabeliai pasiekia duomenų apdorojimo centrus.

Kiekviename duomenų apdorojimo centre stovi galybė serverių, su juos vėsinančiais ventiliatoriais, kurie veikia ypač garsiai. Kiekvienas toks centras sunaudoja tiek energijos, kiek vidutiniškai išnaudoja 3000 namų gyventojų. Šių centrų apsaugos lygis toks pats ar net didesnis, kaip kai kurių pasaulio oro uostų. Būtent iš šių duomenų centrų gauname interneto ryšį per tuos pačius kabelius. Kabelis gali būti nutiestas iki ryšio operatoriaus arba iki pat jūsų namų.

Sakysite, kad nematote jokių laidų? Vadinasi, arba jūsų interneto paslaugų teikėjas juos tvarkingai paslėpė, arba naudojatės bevieliu interneto ryšiu. Tačiau bet kuriuo atveju, pasaulinis interneto tinklas neegzistuotų be tų po vandeniu slypinčių kabelių ir patikimai saugomų duomenų centrų. Visa tiesa slypi anapus.

Pirmasis Lietuvoje šviesolaidinis tinklas „Penki“ (anksčiau „Skynet“) šį rudenį švęs 20 metų gimtadienį. Ta proga  internetą ir daugybę papildomų paslaugų galite įsigyti už 20 Eur/mėn. Plačiau apie tai

Šaltinis: Penki.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Nauja „ProfIT“ interneto svetainė – daugiau galimybių verslui

„Penkių kontinentų komunikacijų centras“, valdantis užsakomųjų IT paslaugų (angl. outsourcing) kompleksą verslui iš vienų rankų „ProfIT“, savo verslo partneriams pristato atnaujintą jo interneto svetainę. skaityti »

Ateities prekyba. „Diebold Nixdorf“ partnerių suvažiavimas

Naujausios mažmeninės prekybos tendencijos ir pokyčiai buvo pagrindinės temos, svarstytos pasaulinio bankinių ir mažmeninės prekybos technologijų gamintojo „Diebold Nixdorf“ partnerių iš Rytų Europos suvažiavime. skaityti »

Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi spartųjį šviesolaidinį internetą ir IPTV

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, abonentų, kurie naudojasi interneto prieigos paslaugomis, teikiamomis šviesolaidinėmis linijomis, skaičius nuolat auga. skaityti »

Naujos „Payments.iQ“ galimybės mokėjimo operacijoms stebėti

BS/2 išleido atnaujintą programinio sprendimo „Payments.iQ“ versiją, kuri iš esmės keičia požiūrį į skirtingų naudotojų grupių darbo organizavimą. skaityti »

12-ika Lietuvos regioninių gydymo įstaigų patikėjo virtualių serverių priežiūrą „ProfIT“

„Penkių kontinentų komunikacijų centras“, valdantis „ProfIT“ – užsakomųjų IT paslaugų (angl. outsourcing) kompleksą verslui iš vienų rankų – pasirašė jungtinę informacinių sistemų infrastruktūros priežiūros paslaugų sutartį su 12-a Lietuvos regioninių gydymo įstaigų. skaityti »

Bankomatų apsauga: kaip panaudoti visas vaizdo stebėsenos sistemos galimybes

2019 m. Europos saugių mokėjimo operacijų asociacija (angl. European Association for Secure Transactions) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad per pastaruosius metus bankomatų fizinių atakų skaičius Europoje išaugo 27 proc. (nuo 3 584 iki 4 549 incidentų), o tokiu būdu pavogtų pinigų skaičius – 16 proc. (nuo 31 iki 36 mln. eurų). skaityti »

Tik studentams! Internetas už studentišką kainą

Šviesolaidinis tinklas „Penki“ sostinės studentus kviečia iš anksto pasiruošti mokslo metams, pasirūpinant, ko gero, svarbiausia šiais laikais žinių ir pramogavimo priemone – sparčiu internetu. skaityti »

Inkasatorių darbo priemonių apskaita. Nauja „Cash Management.iQ“ funkcija

Norint efektyviai kompleksiškai valdyti grynųjų pinigų srautus, svarbu centralizuotai stebėti jų būklę, banknotų ir monetų poreikį kiekviename pinigų išdavimo/įdėjimo objekte. skaityti »

ADM. Kuo naudinga saviinkasacija?

Saviinkasacija, arba netiesioginė inkasacija, – viena iš pagrindinių pastarųjų metų finansų srities tendencijų. skaityti »

Dėl pokyčių PENKI klientų aptarnavimo skyriuose „Madoje“ ir „IKI Šeškinė“

Nuo liepos 15 dienos prekybos centre „Mada“ (Viršuliškių g. 40) ir nuo rugpjūčio 18 d. „IKI Šeškinė“ (Šeškinės g. 32) esantys šviesolaidinio tinklo„Penki“ klientų aptarnavimo skyriai uždaromi. skaityti »