Modernus grynųjų pinigų valdymas. 5 grynųjų pinigų apyvartos valdymo sistemų iššūkiai

Publikuota: 2018 m. rugpjūčio 14 d. antradienis

Grynųjų pinigų valdymo sistemos bankuose ir kitose organizacijose aktyviai plėtojamos jau keletą dešimtmečių, vis papildomos naujomis funkcinėmis galimybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kokybės reikalavimai auga kartu su papildomų funkcijų poreikiu, „negamyklinės“ programos praranda patikimumą. Beieškant tinkamiausio sprendimo kiekviena individuali organizacija galiausiai pasirenka populiariausius rinkoje produktus.

Tačiau dabartinės bankinio sektoriaus tendencijos tampa iššūkiu ne tik individualiai sukurtiems sprendimams, bet ir labai sėkmingiems pažangiems produktams. Sparčiai augantys klientų poreikiai ir technologinės galimybės skatina vystyti naujus sprendimus.

Specializuotos grynųjų pinigų valdymo programinės įrangos kūrėjai nuolat mobilizuoja savo išteklius, kad išspręstų vis sudėtingesnes užduotis ir atitiktų rinkos reikalavimus. Norint sėkmingai konkuruoti, sprendimas turi atitikti penkis svarbiausius reikalavimus.

1. Grynųjų pinigų apyvartos sistemų inkasavimo operacijų prognozavimas

Viena svarbiausių užduočių – sukurti algoritmus, numatančius grynųjų pinigų poreikį kiekviename iš pinigų priėmimo ir išdavimo vietų. Dažnai programinės įrangos kūrėjams tenka pasitelkti aukščiausios mokslinės kvalifikacijos specialistus, – kaip antai „Cash Management.iQ“ sistemos prognozavimo formulę sukūrė Lietuvos specialistai iš Kauno technologijos universiteto.

Tačiau grynųjų pinigų recirkuliacijos sistemų (bankomatų ir automatinių seifų su recirkuliacijos funkcija) įdiegimas bankininkystės srityje išties apsunkino užduotį. Galimybė klientų įneštas lėšas panaudoti pinigų išdavimo funkcijai ženkliai apsunkino grynųjų pinigų srautų prognozavimo algoritmą ir tinkamą inkasavimo operacijų planavimą.

Taip atskiras įrenginys savo funkcijas gali keisti keletą kartų per dieną. Pavyzdžiui, dideliame prekybos ir pramogų centre stovinčiame bankomate (automatiniame seife) gali pritrūkti tam tikro nominalo banknotų dėl to, kad šio centro lankytojai kavinėje, kine, ar už kitas paslaugas pageidauja mokėti grynaisiais pinigais. O štai vėliau įrenginys gali būti perpildytas, nes čia esančių parduotuvių darbuotojai įrenginius naudoja gryniesiems pinigams įnešti į sąskaitas.

Taigi per ilgą laikotarpį prieiga prie įrenginio tampa sudėtinga, o inkasavimo operacijų planavimas išties nelengva užduotimi.

2. Banknotų ir monetų cirkuliacijos stebėsena

Reikalavimai standartinei pinigų valdymo sistemų funkcijai, tokiai, kaip grynųjų pinigų iš banko saugyklos pristatymas į galutinę priėmimo ir išdavimo vietą, taip pat keičiasi. Siekiant suvienodinti supakuotų banknotų ir monetų stebėsenos procedūrą, moderniems specializuotiems sprendimams taikomi specialūs visuotinai pripažinti standartai. Dauguma Europos bankų brūkšniniams kodams ženklinti  ir skaityti naudoja GS1 standartą.

Toks standartizavimas bendradarbiaujantiems bankų grynųjų pinigų centrams ir centrinio banko saugykloms leidžia sukurti efektyviausią infrastruktūrą užsakant, priimant ir į galutines vietas nukreipiant pinigų srautus. Besinaudojantis brūkšninių kodų skaitytuvais banko ar inkasaciją atliekančių tarnybų personalas įprastines logistikos procedūras atlieka greičiau ir kokybiškiau, o tai sumažina neigiamą žmogiškųjų faktorių poveikį.

Netolimoje ateityje panašių standartų, tokių kaip GS1, įsigalėjimas turėtų leisti realiuoju laiku stebėti kiekvieno banknotų pakelio ar monetų kelią banko ar kitos organizacijos grynųjų pinigų apyvartos vidinėje sistemoje.

3. Susidėvėjusių kupiūrų apskaita ir brokavimas

Banknotų cirkuliacija turi ir pabaigą – perkėlimą į centrinio banko banknotų perdirbimo centro saugyklą. Laiku pastebėtas netinkamų banknotų kiekis banko, prekybos tinklo ar kitos įstaigos sistemoje – irgi aktualus grynųjų pinigų valdymo sistemų uždavinys.

Toli gražu ne visi specializuotų sprendimų tiekėjai šiai problemai skiria tinkamą dėmesį, apsiribodami tik labiausiai pažeistų ir jau būtinai keistinų kupiūrų brokavimu. O vadovaujantis tokiais žemais standartais praleistos kupiūros gali vėl atsidurti galutinio kliento piniginėje, dėl to mažai tikėtina, kad tai teigiamai paveiks jo nuotaiką ir norą dar kada nors apsilankyti viename ar kitame banko padalinyje ar prekybos vietoje. Susidėvėjusių banknotų stebėsena sistemoje tokios problemos padeda išvengti, nes netinkamos kokybės banknotai, kuriuos būtina perkelti į atitinkamą centrinio banko padalinį, kaupiami regioninėse ir centrinėse saugyklose.

4. Kompleksinis inkasavimo proceso valdymas

Esminis naudojimosi grynųjų pinigų valdymo sistemomis privalumas – galimybė tiesiogiai taupyti lėšas, skiriamas inkasatorių tarnybos atvykimams, mažinant jų kiekį, nes šių tarnybų personalui, transportui ir specialiai įrangai skiriamos lėšos yra gana didelės. Šių sąnaudų apskaita ir užsakymų vykdymo optimizavimas reikalauja, kad specializuotos programinės įrangos kūrėjai rimtai įsigilintų į inkasacijos tarnybų darbą.

Ne visos grynųjų pinigų apyvartos valdymo sistemos leidžia formuoti optimalius inkasacijos maršrutus, efektyviai valdyti inkasatorių komandas, siūlant keletą variantų, kaip nuvažiuoti į lėšų priėmimo ir išdavimo punktus, kad būtų užtikrintas saugumas. Taigi tokios aktualios problemos, susijusios su specializuotų tarnybų pinigų pristatymo paslaugomis, lieka be tinkamo sprendimų kūrėjų dėmesio.

Kompleksinės sistemos įdiegimas, įskaitant kasdienes inkasatorių paslaugų operacijas, banko ar parduotuvių tinkui leidžia sukurti vieningą darbo aplinką, užtikrinant nenutrūkstamas grynųjų pinigų pristatymo paslaugas.

5. Grynųjų pinigų apyvartos valdymas mikro- ir makrolygiu

Modernus požiūris į pinigų valdymą reiškia mažų, vidutinių ir didelių grynųjų pinigų apyvartos ciklų organizavimą įmonėje. Specialistai skiria bent keturis specifinius ciklus: savitarnos įrenginyje (su recirkuliacijos funkcija), banko padalinyje ar mažmeninės prekybos vietoje, tarp kelių banko padalinių arba mažmeninės prekybos vietų ir ciklą, apimantį visą savitarnos įrenginių tinklą, bankų padalinius ir kitus grynųjų pinigų priėmimo ir išdavimo punktus, taip pat banko saugyklą.

Manoma, kad kuo trumpesnis grynųjų pinigų apyvartos ciklas, tuo efektyviau organizacija valdo naudojamų pinigų srautą. Kalbant apie praktinį įrenginių su recirkuliacijos funkcija naudojimą, su tuo galima sutikti.

Šiuolaikinės grynųjų pinigų valdymo sistemos turi koordinuoti kiekvieno ciklo pinigų srautus ir teikti analitinius duomenis, reikalingus klientų infrastruktūros plėtrai ir reorganizavimui (banko padaliniams, savitarnos įrenginių parkams ir kt.) Galiausiai svarbiu reikalavimu tokioms intelektinėms sistemoms kartu su standartinėmis veiklos ataskaitomis tampa galimybė periodiškai greitai patikrinti, kiek efektyviai kliento ekosistemoje veikia grynųjų pinigų srautai.

BS/2 specialistai Jums su malonumu išsamiau pristatys „Cash Management.iQ“ produktą, leidžiantį efektyviai valdyti grynųjų pinigų apyvartą bankų ir kitų organizacijų infrastruktūroje, prognozuoti grynųjų pinigų poreikį kiekviename lėšų priėmimo ir išdavimo etape, kartu kontroliuoti ir inkasacijos procesų eigą. Dėl išsamesnės informacijos apie programinės įrangos galimybes ir jos įgyvendinimo etapus kreipkitės į bendrovės atstovus.

Jei patiko šis straipsnis, siūlome prenumeruoti mūsų naujienlaiškį, kad reguliariai gautumėte naujausią informaciją ir išskirtinių BS/2 pasiūlymų.

Šaltinis: Penki kontinentai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Ar žinote, kad šviesolaidinis kabelis naudojamas anaiptol ne tik sparčiam interneto ryšiui užtikrinti? skaityti »

„Penki kontinentai“ stiprina Lietuvos kariuomenės ITT infrastruktūrą

Lietuvos kariuomenė galės naudotis kokybiškesnėmis ir patikimesnėmis ryšio priemonėmis, įmonių grupei „Penki kontinentai“ priklausančiai ITT bendrovei „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ (PKKC) laimėjus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono viešųjų optinių kabelių pirkimo konkursą. skaityti »

Bankininkai ir finansininkai tradiciškai varžėsi teniso turnyre „BFI Cup“

Daugiau nei 10 metų Lietuvoje organizuojamame tarptautiniame teniso turnyre „BFI Cup“ lapkričio 10–11 d. tradiciškai susitiko Baltijos šalių ir Švedijos finansinių įstaigų atstovai. skaityti »

Azerbaidžane bus aptartos skaitmenizavimo problemos ir biometrinės identifikacijos perspektyvos

Naujausios skaitmenizavimo tendencijos ir problemos – pagrindinė tema, kuri bus analizuojama lapkričio 15–16 d. Azerbaidžane vyksiančiame III-iajame tarptautiniame bankiniame forume. Renginyje dalyvaus daugiau nei šimtas atstovų iš įtakingų įvairių šalių įmonių: Europos, NVS, JAV, Japonijos, Kinijos. skaityti »

BS/2 pasirašė sutartį su Kazachstano banku dėl 111 bankomatų įsigijimo

Bankines technologijas ir mažmenines prekybos sprendimus diegianti bendrovė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) pasirašė sutartį su vienu stambiausių Kazachstano bankų „Bank CenterCredit“ dėl 111 bankomatų su įdiegtu BS/2 plėtojamu savitarnos įrenginių apsaugos sprendimu „АТМеуе.iQ“ tiekimo. skaityti »

Tenisas + verslas = Sėkmė

Jau šį savaitgalį Vilniuje vyks tradicinis teniso turnyras „BFI Cup“, kuriame varžosi bankų bei finansinių įstaigų atstovai. Ta proga – šiek tiek istorijos apie tai, kaip atsirado ir išpopuliarėjo ši sporto šaka. skaityti »

20 metų – kartu su ilgamečiais klientais

Šiemet spalio 28-oji UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ kolektyvui jubiliejinė. skaityti »

Sostinės gyventojams duoda „Penkis“, šalies verslui – „Profit“

Prieš 20 metų spalio 28 d. UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ Vilniuje pradėjo tiesti šviesolaidinio interneto tinklą. Tai buvo pirmasis toks modernus ryšio tinklas šalyje, gerokai pažangesnis ir pranašesnis už iki tol naudotus kitų tiekėjų varinius kabelius. skaityti »

Šiuolaikinės technologijos ir inovacijos parodoje IN TOUCH ALMATY 2018

Didesnis bankų paslaugomis besinaudojančių vartotojų poreikių pažinimas, banko padalinių transformacijos tendencijos ir vis platesnė bankinių paslaugų skaitmenizacija – esminės temos, kurios dominavo jau 11-oje tarptautinėje konferencijoje „IN TOUCH Almaty 2018“. skaityti »

Šviesolaidiniam internetui Lietuvoje jau 20

1998 m. spalio 28 d. UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“, priklausanti „Penkių kontinentų“ įmonių grupei, Lietuvoje pradėjo tiesti pirmąjį šviesolaidinį interneto tinklą. skaityti »