Maždaug prieš metus prasidėjęs informacinis vajus dėl perėjimo nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, atrodo, beveik ir nurimo iškart po to, kai analoginiai siųstuvai buvo išjungti, t. y. 2012 m. spalio 29 d.

Prieš pat šią datą būta įvairiausių svarstymų apie neva pasireikšiančius transliacijų sutrikimus, apie tai, kiek dar TV žiūrovų yra nepasirūpinę skaitmeniniais televizorių priedėliais, be kurių „pagauti“ naują skaitmeninį signalą gali tik išmanieji televizoriai, ir t. t. Tačiau šį kartą iš ne tokio jau ir menko debesies buvo labai mažai lietaus.

Taip, žinoma, atokesnėse kaimo vietovėse po spalio 29 d. dar buvo likę nemažai vartotojų, kurie jau negalėjo matyti nemokamų televizijos kanalų, o TV įranga prekiaujančių įmonių prognozės, kad maždaug nuo spalio vidurio prasidėsiantis šioks toks klientų, norinčių įsigyti priedėlius, antplūdis tęsis apie mėnesį, pasitvirtino. Lygiai taip pat pasitvirtino ir didžiųjų šalies TV kanalų vadovybių nuomonė, jog perėjus prie skaitmeninės TV bus sulaukta tik nedidelio kiekio nusiskundimų dėl, pvz., vaizdo kokybės ar kitų techninių nesklandumų, kuriuos, beje, neretai sukelia patys naudotojai, nepakeitę savo TV imtuvų nustatymų.

Įdomu pastebėti, kad visi šalies televizijos žiūrovai šiame perėjimo nuo analoginės prie skaitmeninės transliacijos kontekste buvo pasiskirstę į bent tris kategorijas.

Pirmieji – paties mažiausio nemokamų TV kanalų paketo žiūrovai, iki š. m. spalio 29 d. tenkinęsi nemokama televizija, kuri juos pasiekdavo paprasčiausiomis lauko antenomis. Būtent šios kategorijos atstovų daugiausia buvo šalies periferijoje ir būtent tarp jų pasitaikė daugiausia tokių, kurie pavėlavo pasirūpinti perėjimo prie skaitmeninės TV įranga.

Antrieji – daugiausia šalies didmiesčių ir miestų gyventojai, jau gana ilgai besinaudojantys įvairių kabelinės televizijos operatorių paslaugomis. Šiai klientų kategorijai perėjimas prie skaitmeninės TV buvo visai paprastas – tereikėjo iš paslaugas teikiančios įmonės už jos nustatytą mokestį įsigyti TV priedėlį. Be to, šie vartotojai turėjo ir tebeturi galimybę matyti kur kas daugiau nei 10, 12 ar 14 nemokamų TV kanalų. Tiesa, jiems tenka susidurti su tokiais techniniais niuansais, kaip, pvz., priedėlio ir televizoriaus jungties modelis, nuo kurio priklauso vaizdo kokybė, tačiau tai jau labiau buitinis niuansas.

Dar vienas aspektas, liečiantis kabelinių TV klientus, yra labiau komercinis ir susijęs su pačiais tiekėjais, nes šie įvairiausius TV priedėlius, užtikrinsiančius sklandų perėjimą prie skaitmeninės TV, pradėjo siūlyti dar pirmoje 2011 m. pusėje. Tokio pasiūlymo mechanizmas būdavo gana paprastas. Pvz., jūsų kabelinės TV tiekėja ima ir nustoja transliuoti tam tikrą kanalų, tarkim, sporto, paketą ir jums, t. y. klientui ir sporto aistruoliui, susirūpinus, kodėl negalite matyti Eurolygos krepšinio kovų ar palaikyti mėgstamos futbolo komandos Europos čempionų lygoje, tiesiog buvo pasiūloma atnaujinti sutartį padidinant mėnesinį abonementinį mokestį ir įsigyjant skaitmeninės TV priedėlį už 1 litą. Daugelis klientų, žinoma, taip ir padarė, tačiau artėjant spalio 29 d. paaiškėjo, kad jų kadaise už 1 litą įsigyti priedėliai jau gerokai „morališkai“ pasenę...

Trečiąja kategorija galima vadinti tuos, kuriems perėjimu nuo analoginės prie skaitmeninės TV visiškai nereikėjo rūpintis. Tai – išmaniosios televizijos, arba IPTV (angl. Internet protocol television), vartotojai. Galima sakyti, jog viešojoje erdvėje taip plačiai aptarinėta spalio 29-oji jiems nekėlė jokių rūpesčių, nes šiuos žiūrovus TV signalas pasiekia ne siųstuvais ar kabelinės TV paslaugas tiekiančių įmonių laidais, jų balkonuose nėra antenų ar vadinamųjų „lėkščių“. IPTV klientai savo televiziją mato internetu, o šioje terpėje jokių perėjimų spalio 29 d. nenusimatė.

Tiesa, reikia pastebėti, kad visame viešosios informacijos apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos sraute, apie IPTV buvo užsimenama itin skurdžiai, tarsi ši TV transliacijų rūšis Lietuvoje išvis neegzistuotų. O juk tokios informacijos nepateikimas yra mažų mažiausiai neobjektyvus, nes Lietuvoje, ir ypač Vilniuje, yra teikiamos ne tik šiandien jau įprastos IPTV paslaugos. Šviesolaidinį tinklą „Skynet“ valdanti bei administruojanti UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ yra pasaulinės organizacijos „Open IPTV Forum“ narė, o jos (įmonės) kasmet pateikiamos IPTV inovacijos sulaukia plataus tokių „Open IPTV Forum“ narių, kaip „Huawei“, „Ericsson“, „Philips“, susidomėjimo.

Todėl šiandien „Skynet“ IPTV vartotojai, kurie, beje, turi galimybę mėgautis ir sparčiausiu Lietuvoje (iki 1 Gb/s) internetu, gali užtikrintai pasakyti, kad spalio 29-oji jiems buvo tokia pati eilinė diena, nes žmonėms, kurie TV ekrane turi „Facebook“, „Twitter“, „Picasa“, gali naudotis elektroniniu paštu, žaisti įvairius žaidimus ir netgi apmokėti savo sąskaitas, perėjimas prie skaitmeninės TV buvo neaktualus.