Televizijai – 90! Kokia ji bus ateityje?

Publikuota: 2018 m. lapkričio 21 d. trečiadienis

Lapkričio 21-ąją minima Pasaulinė televizijos diena. Jau 90 metų pasaulis mėgaujasi televizija. Pirmą kartą pasaulyje televizija pradėta transliuoti 1928 m. JAV, o Lietuvoje pirmosios transliacijos pradėtos 1957 m. Per tiek metų televizija ir jos žiūrovų įpročiai labai pasikeitė.

2006 m. UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ viena pirmųjų Lietuvoje „Penki“ (tuomet „Skynet“) tinklo naudotojams pradėjo teikti išmaniosios televizijos, arba IPTV (angl. Internet Protocol Television), paslaugas, kurios iš esmės pakeitė požiūrį į įprastą televiziją ir jos žiūrovą.

IPTV – laisvė žiūrovui

Įprasta, vadinamoji linijinė, televizija siunčia signalą iš TV bokšto arba iš kabelinės TV stoties ir visus žiūrovus pasiekia ta pati transliuojama informacija, kurios jie negali valdyti (t. y. broadcast). IPTV, arba išmanioji televizija, leidžia žiūrovui ne tik gauti TV programų transliacijas ir informaciją apie laidas, bet ir pačiam išsiųsti užklausas bei gauti vaizdo turinį, informaciją, valdyti paslaugas ir atlikti kitus veiksmus tuomet, kai jis to nori. Pasyvus žiūrovas tampa aktyvus, jis gali pats nuspręsti, ką ir kada nori žiūrėti, sustabdyti vaizdą, prasukti įrašą ar atsisukti atgal.

Atsiradus IPTV, televizijos žiūrovas tapo laisvas ir nepriklausomas. Daugiau nebereikia skubėti namo ir planuoti savo laiko taip, kad spėtum pasižiūrėti mėgstamą laidą. Televizijos programos įrašus galima peržiūrėti bet kuriuo patogiu metu. Be to, IPTV leidžia sustabdyti transliaciją, atsisukti ją ir dar kartą išgyventi gražiausias akimirkas ar pražiopsotą metimą į krepšį.

„Išmaniosios „Penki“ televizijos žiūrovas gali peržiūrėti praėjusių dviejų savaičių TV įrašus, susirasti dominančią laidą ar filmą, naudodamasis paieška pagal raktinį žodį ar žanrą. Ateityje ši funkcija bus naudojama dar plačiau – pagal žiūrovo pomėgius jam bus iš karto pasiūloma pasižiūrėti jį dominančią programą“, – pasakoja UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ direktorius Romas Rimgaila.

Tie, kurie dar nesinaudoja išmaniąja televizija, dažniausiai tiesiog neįsigilina ir nežino, ko netenka. „82 proc. „Penki“ išmaniosios televizijos žiūrovų jau naudojasi transliacijos sustabdymo ir atsukimo funkcija. Tiems, kurie kartą ją išbando, tai tampa ne tik įpročiu, bet ir kasdiene būtinybe“,– sako R. Rimgaila.

Kokia bus ateities TV?

Lietuvoje televizija gyvuoja beveik 60 metų. Nepaisant būgštavimų, kad televiziją nukonkuruos internetas, jos žiūrovų nemažėja. 2017 m. tyrimo duomenimis, 83,6 proc. Lietuvos gyventojų žiūri TV,  67,9 proc.– naršo internetą.

Analitikai prognozuoja, kad televizijos žiūrovų nemažės, tiesiog keisis jų įpročiai ir poreikiai, į kuriuos privalo atsižvelgti ne tik televizijos kūrėjai, transliuotojai, bet ir išmaniosios televizijos platformos kūrėjai.

Nuspėjanti žiūrovo norus

Apie kokią televiziją svajojame? Apie tokią, kuri atspėtų mūsų norus ir iš karto rodytų tai, kas mus domina, kad nereiktų gaišti laiko peržiūrint 100-o kanalų programas, jas analizuojant ir renkantis, kas įdomu. Analizuodama žiūrovo įpročius ir pomėgius, išmanioji televizija iš karto pasiūlys žiūrėti tai, kas šiuo metu aktualu konkrečiam žiūrovui.

„Ateityje žiūrovas gaus rekomendacijų, ką žiūrėti, galės peržiūrėti ne tik buvusių, bet ir būsimų savaičių programą iš anksto ir iš karto nusistatyti dominančių laidų įrašymą. Televizija bus labiau individualizuota“, – pasakoja R. Rimgaila.

Pasigirsta minčių net apie filmus, paklūstančius žiūrovams. Jau filmuojamos juostos su keliomis įmanomomis pabaigomis, kurios bus siūlomos atsižvelgiant į žiūrovo pomėgius. Pavyzdžiui, žiūrovas galės pasirinkti laimingą, dramatišką ar komišką pabaigą.

Atgalinis ryšys su žiūrovu

Ekspertų nuomone, ateityje turėtų būti labiau išnaudota išmaniosios televizijos interaktyvumo galimybė, pvz., žiūrovas galėtų televizoriaus ekrane įrašyti komentarus ir klausimus, kurie iš karto realiuoju laiku būtų užduodami laidos herojams. Televizoriaus ekrane taip pat būtų galima balsuoti už televizijos šou pasirodymus. Tam nebereiktų atskirai maigyti telefono siunčiant SMS žinutes.

Televizija įvairiuose įrenginiuose

Televizija tampa vis mažiau priklausoma nuo televizoriaus. Ją galima stebėti kompiuterio, planšetės ar išmaniojo telefono ekrane (angl. multi-device). Ateityje ši galimybė turėtų dar labiau išpopuliarėti. Sakykim, stebi krepšinio varžybas savo plačiaekraniame televizoriuje, tačiau prireikia išbėgti su reikalais, tada persijungi rungtynes išmaniojo telefono ekrane.   

Ypač patogi atrodo galimybė savo išmaniajame telefone valdyti televizijos turinį, pvz., nusistatyti, kokią programą įsirašyti, kad grįžęs namo iš karto galėtum ją pasižiūrėti.  

Išmanioji televizija – išmaniems namams

Šiuo metu daug kalbama apie daiktų interneto ateitį, kai daugybė įrenginių bus sujungta į vieną tinklą, kad galėtų tarpusavyje keistis duomenimis. Išmanioji televizija gali pasitarnauti kaip priemonė sujungti visus namų įrenginius. Argi nebūtų patogu žiūrint filmą televizoriaus ekrane išjungti pamirštą kitame kambaryje šviesą ar orkaitę baigus kepti pyragą?

Atskiru televizijos kanalu būtų galima stebėti kitoje patalpoje, pvz., vaikų kambaryje ar kieme pakabintos vaizdo kameros fiksuojamus vaizdus. 

IPTV ir el. prekybos bei mokėjimo platformų integravimas

Žiūri televizorių ir staiga užsimanai picos, kurią tau prieš akis šlamščia filmo veikėjas. Pasitaikanti situacija? Panaudojant išmaniosios televizijos technologiją, galima įgyvendinti galimybę televizoriaus ekrane naudotis el. prekybos sistemomis – užsisakyti maisto į namus, susimokėti už komunalines paslaugas. Pasvajokime dar labiau: sakykim, bežiūrint TV laidą Jums į akis krito įspūdinga vedėjos suknelė. Užtenka spustelėti vieną mygtuką, ir televizoriaus ekrane atsiranda interneto parduotuvė su būtent ta suknele, kurią tik ką matėte TV laidoje. Dar keli paspaudimai ir jau nupirkta suknelė keliauja į Jūsų namus.  

Virtualioji ir papildytoji realybė

Virtualiosios realybės akiniai ypač populiarėja tarp kompiuterinių žaidimų mėgėjų, o kokia būtų televizija juos dėvint? Tokios televizijos žiūrovas pats jaustųsi lyg veiksmo dalyvis – galbūt būtų vienas iš laidos svečių, o gal net vienas iš filmo veikėjų?  

Tokia fantastinė atrodo televizijos ateitis. Tačiau kažkada pats televizijos atsiradimas atrodė fantastiškas. „Nesuprantu, iš kur ta kalbanti galva? O kurgi kūnas?“, – stebisi rašytojos Astridos Lindgren Karlsonas, pirmą kartą pamatęs televizorių. Taigi galbūt visai netolimoje ateityje šios prognozuojamos naujovės atrodys ne fantastika, o kasdienybė.

Šaltinis: Penki kontinentai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

BS/2 dalyvaus ATMIA konferencijoje Orlande

Daugiau nei 1 200 garsių įmonių iš 25-ies pasaulio šalių vasario 19–21 d. dalyvaus tarptautinės bankomatų asociacijos ATMIA konferencijoje Orlande, Floridos valstijoje. skaityti »

Įmonių grupės „Penki kontinentai“ pajamos 2018 m. siekė 47 mln. eurų

Aukštųjų technologijų srityje beveik 30 metų veikianti įmonių grupė „Penki kontinentai“ 2018 m. fiksavo rekordinius finansinius rodiklius, palyginti su 2017 metais. Grupės pajamos pernai pasiekė 47 mln. eurų (2017 m. – 34 mln. eurų), o neaudituotas pelnas iki apmokestinimo sudarė 1,7 mln. eurų (2017 m. – 2,2 mln. eurų). skaityti »

„Penkių kontinentų“ grupės įmonės už atsakingą ir skaidrų verslą įvertintos tarptautiniu lygmeniu

„Penkių kontinentų“ grupės įmonėms „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) ir „ASHBURN International“ antrus metus iš eilės suteiktas tarptautinės bendrovės „EcoVadis“ sidabrinis statusas. skaityti »

Kaip kiekvienas iš mūsų galime apsaugoti svarbius įmonės duomenis?

Skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija, daiktų internetas bei kosminiu greičiu tobulėjantis dirbtinis intelektas daro įtaką vis daugiau mūsų gyvenimo sričių. skaityti »

Bankomatų saugumui būtina operacinė sistema „Windows 10“

Daugelio pasaulyje veikiančių bankų laukia nemažas iššūkis, susijęs su bankomatų tinklo saugumo užtikrinimu. skaityti »

„Cash Management.iQ“: naujas grynųjų poreikio prognozavimo mechanizmas

2019 m. BS/2 planuoja atnaujinti savo grynųjų srautų valdymo sistemos „Cash Management.iQ“ prognozavimo mechanizmą. Sistema padės nustatyti kiekvieno banko skyriaus, kiekvienos prekybos vietos, kiekvieno savitarnos įrenginio grynųjų poreikį 10–20 proc. tiksliau. skaityti »

Mažmeninės prekybos sektoriaus potencialas ir ateitis Azerbaidžane

Per pastaruosius 10 metų mažmeninė prekyba Azerbaidžane tapo viena iš dinamiškiausiai besirutuliojančių ekonomikos sričių. skaityti »

„BS/2 Kazakhstan“ švenčia 10-metį

Kazachstanas iš kitų Vidurio Azijos šalių išsiskiria didžiausia ekonomine sistema. Devintoje didžiausioje pagal plotą (2,7 mln. kv. km) pasaulio šalyje gyvena 18,3 mln. gyventojų. Čia veikia 28 bankai, o bankinių kortelių skaičius šiais metais pasiekė 20,5 mln. skaityti »

BS/2 investuoja į Uzbekistano rinką bankų savitarnos įrenginių tinklą

Uzbekistano finansinė ekonomika išgyvena svarbius pokyčius. Čia įgyvendinamos grandiozinės naujovės apima visas šalies plėtros kryptis ir ekonominę pertvarką. Uzbekistanas tampa viena iš patraukliausių šalių užsienio investuotojams. skaityti »

Inkasavimo modeliavimo priemonė – „CIT Simulator“

Grynieji pinigai pasaulyje dar nesiruošia trauktis, o jų apyvarta vis auga. Bankai ir kitos organizacijos nuolat ieško būdų, kaip efektyviau susitvarkyti su dideliais grynųjų srautais. skaityti »