Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., kai vokietis Paulas Gottliebas Nipkowas sugalvojo nuskenuoti vaizdus, panaudojęs besisukantį metalinį diską, kuriame buvo išgręžtos spirale išdėstytos skylės. Diskui apsisukus, pro kiekvieną skylę pralėkdavo po vieną ryškiai apšviesto vaizdo liniją. Pro skyles praėjusią šviesą buvo galima registruoti fotodetektoriumi, o atsiradusius elektros signalus perduoti laidais arba radijo bangomis ir atkurti kitame ryšio linijos gale. 1929 metais Johnas Bairdas įtikino kompaniją BBC pradėti transliuoti bandomąsias televizijos laidas trumpųjų bangų diapazonu.

Tokia mechaninė televizija gyvavo neilgai. Rusų kilmės amerikietis Vladimiras Kozma Zvorykinas pirmasis realizavo elektroninę televiziją, kuri vaizdui perduoti ir atkurti naudojo vakuuminius elektronų vamzdelius. Jis sukūrė vaizdą elektros signalu verčiantį prietaisą ikonoskopą ir jį atkuriantį prietaisą kineskopą. Tiesa, šiuos prietaisus pirmasis užpatentavo amerikietis Philo Farnesworthas. 1928 metų liepos 2 dieną JAV bendrovė RCA pirmą kartą pradėjo reguliariai transliuoti TV programą.

Antrasis pasaulinis karas laikinai sustabdė televizijos plėtrą, bet iškart po karo šis išradimas sparčiai išpopuliarėjo. 1950 metais pasaulyje jau buvo per 12 milijonų televizorių. Tais pačiais metais JAV pradėtos ir spalvotos televizijos transliacijos.

Lietuvoje televizija pirmą kartą pradėta transliuoti 1957 metų balandžio 30 dieną, 19.45 val. Nuo 1975 metų jos vaizdas tapo spalvotas. Iš pradžių TV laidos buvo matomos iki 100 km atstumu nuo Vilniaus. Po kelerių metų – Kauno ir Klaipėdos rajonuose. 1981-aisiais pastačius Vilniaus TV bokštą televizijos pasiekiamumas išsiplėtė.

Kabelinė, palydovinė ar IPTV?

Kabelinis televizijos tinklas pirmą kartą buvo nutiestas JAV dar 1948 metais. Jis atsirado dėl būtinybės aprūpinti televizija žmones tose vietovėse, kur eterinės televizijos signalas dėl įvairių kliūčių (pvz., kalnų) yra per silpnas.

Kabelinė televizija buvo brangi – reikėjo nutiesti keliasdešimt ar net kelių šimtų kilometrų kabelinį tinklą, įrengti pagrindinę stotį, kurioje iš eterio surenkami, apdorojami ir kabeliais abonentų televizoriams perduodami TV programų signalai. Taigi ši televizija tapo mokama paslauga. Lietuvoje kabelinė televizija pasirodė tik 1989 metais.

Į kosmosą iškėlus pirmuosius dirbtinius Žemės palydovus, buvo sumanyta juos panaudoti TV transliacijai. Tai pirmoji  įgyvendino Rusija. 1976 metais palydovinė televizija leido transliuoti daugybę TV kanalų, bet buvo labai brangi. Jai įrengti reikėjo palydovų, kurie iš įvairių TV stočių surenka signalus, apdoroja ir išsiunčia atgal į Žemę. Be to, kad signalai atkeliautų iki televizoriaus, televizijos abonento namuose reikėjo įrengti anteną-lėkštę, įtaisyti konverterį ir imtuvą. Lietuvoje palydovinės televizijos pradžia laikomi 2004 metai.

1983 metais JAV oficialiai atsiradęs interneto tinklas atvėrė vaizdo transliacijoms dar vieną kelią – vaizdais žmonės pradėjo dalytis interneto tinklu ir juos stebėti kompiuterių ekranuose. Kai kas sunerimo, kad televizija iš viso išnyks, tačiau ji tik pakeitė kryptį. Pirmoji interneto protokolo pagrindu veikianti televizija (IPTV – angl. Internet Protocol Television) pasaulyje atsirado 1995 metais.

Lietuvoje IPTV technologiją pirmoji išbandė UAB „Penki kontinentai“, 1998 metais pradėjusi teikti šviesolaidinio interneto „Skynet“ paslaugas. 2001 metų vasario 14 dieną, panaudojant IPTV technologiją, pirmą kartą Lietuvoje per internetą buvo įgyvendinta tiesioginė transliacija iš Vilniaus profsąjungų kultūros rūmų, kur vyko „Techno Valentino“ šventė. Oficialiai leidimą transliuoti televiziją plačiajuosčio ryšio tinklais įmonė gavo 2006 metais. Nuo to laiko ji sėkmingai teikia IPTV paslaugas „Skynet“ naudotojams. Įmonės specialistų sukurta programinė įranga „IPTV.iQ“, leidžianti įprastą televiziją paversti išmaniąja, Lietuvos pramonininkų konfederacijos nacionaliniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ buvo įvertinta aukso medaliu.

Palyginti su kitomis televizijos rūšimis, IPTV, visų pirma, pranaši tuo, kad gali pasiūlyti žiūrovams ne tik begalę skirtingų TV kanalų, bet ir galimybę pačiam valdyti vaizdo medžiagą. Pasinaudojant „TimeShiting“ funkcija, galima atsukti tiesioginę transliaciją atgal ir išgyventi gražiausias akimirkas dar kartą. O gal pavėlavai įsijungti televizorių, ir filmas jau prasidėjo – ne bėda, gali atsisukti ir žiūrėti jį nuo pradžių. Daugiau niekada nereikės gailėtis, kad buvai išvykęs ir praleidai savo mėgstamą laidą. Grįžęs rasi jos įrašą ir galėsi peržiūrėti bet kokiu metu.

Be to, Video on demand“ (VOD) funkcija leidžia pasiūlyti IPTV žiūrovams patogiu laiku pasižiūrėti ir papildomos vaizdo medžiagos (filmų, vaizdo klipų, autorinių laidų), kurios netransliuoja televizijos.

IPTV žiūrovas pats tampa televizijos programos kūrėju. Be to, jis gali žiūrėti televiziją ne tik televizoriuje, bet ir kompiuterio ekrane. Ir priešingai – žiūrėdamas  televizorių, staiga užsimanęs jo ekrane gali prisijungti prie interneto – pasitikrinti el. paštą, pasidalyti tik ką matyto filmo įspūdžiais su draugais per socialinį tinklą „Facebook“ ar paieškoti interviu su filmo aktoriais „YouTube“ vaizdų saugykloje.

Ateitis pranašaujama IP televizijai

Naujausio tyrimo „Digital TV Research“ duomenimis, iki 2020 metų IP televizijos abonentų skaičius išaugs 37 proc., o palydovinės – tik 5 proc. Prognozuojama, kad besinaudojančių kabeline televizija iki 2020-ųjų iš viso turėtų nelikti.

Remiantis bendrovės „Point Topic“ ataskaita, 2014 metų pabaigoje pasaulyje buvo 117,39 mln. IPTV naudotojų. Daugiausia jų užregistruota Kinijoje (33,6 mln.), antroje vietoje Prancūzija (15,5 mln.), o trečioji vieta atiteko JAV (13,3 mln.). Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2014 metų pabaigoje išmaniąja televizija mūsų šalyje naudojosi per 20 proc. visų Lietuvos namų ūkių.

„Pastaruoju metu besinaudojančių IPTV skaičius auga itin sparčiai. 2010 metais „Skynet“ namų ūkių, užsisakiusių IPTV paslaugas, turėjome kiek daugiau nei tūkstantį, 2012 – beveik du tūkstančius, o šių metų balandį jų skaičius perkopė 11 tūkstančių, – sako pirmosios IPTV tiekėjos Lietuvoje UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ Komercijos departamento vadovas Robertas Ragauskas. – Net neabejoju, kad IPTV – ateities televizija. Ji suteikia žmogui didžiulę pasirinkimo laisvę – gali pasirinkti, ką žiūrėti iš beveik 100 TV kanalų, pasirinkti, kada žiūrėti, nusistatęs patogų laiką. Ši televizija padeda taupyti laiką ir nuolat stebėti tai, kas tau svarbu. Pavyzdžiui, žiūrėdamas filmą, televizoriaus ekrane kitame lange gali peržiūrėti orus, valiutų kursus ar horoskopą; stebėti, ar negavai naujo el. laiško.“

Pagrindinis IPTV privalumas, kurį įvardija dauguma ekspertų, – tai galimybė pasiūlyti daugybę interaktyvių funkcijų ir nuolat plėsti jų sąrašą. IPTV – tai lanksti platforma, kurioje galima realizuoti daugybę įvairių paslaugų: pradedant pramogomis, baigiant el. verslu. Kitas ne mažiau svarbus šios platformos privalumas – galimybė personalizuoti ir valdyti paslaugas. Pvz., pasiūlyti abonentui užsisakyti tik norimus kanalus, atsižvelgiant į jo interesus; įsirašyti dominančias TV programas ir žiūrėti jas bet kuriuo patogiu laiku; atsukti transliuojamą vaizdą ir kt.

Kalbėdami apie ateities tendencijas, specialistai akcentuoja VOD paslaugų plėtrą ir „Multiscreen“ technologiją, kuri leidžia televizijos programą žiūrėti skirtingų įrenginių ekranuose. Dar viena ateities kryptimi įvardijamos virtualios IPTV paslaugos, pvz., „TV anywhere“. Ši paslauga leidžia žiūrėti televiziją iš bet kokio įrenginio, kuriame yra internetas. Žiūrovui tereikia įvesti slaptažodį, ir jam suteikiama prieiga prie vaizdo medžiagos. Panašių paslaugų jau siūlo „HBO Go“, „Xfinity“, „Hulu“, „Amazon“.