1879 m. lapkričio 4 d. minima kaip kasos aparato gimtadienis. Praėjus 141-eriems metams, šiuolaikinės prekybos jau nebegalime įsivaizduoti be kasų. Jos visur: parduotuvėse, kavinėse, degalinėse ir pašto skyriuose. Kas sugalvojo šį įrenginį, padedantį apskaityti pinigines įplaukas?
Nepaperkamasis kasininkas Ritty
1879 m. baro Ohajuje savininkas Džeimsas Džakobas Ritty, pastebėjęs, kad jo darbuotojai sukčiauja, pasisavindami dalį pajamų, išrado kasos aparatą, kad galėtų juos kontroliuoti. Iš tiesų išradėju jis tapo gana atsitiktinai. Vienos savo kelionės metu Džeimsas klaidžiojo po traukinio vagoną ir užklydo į mašinisto kabiną, kur pamatė įrenginį, automatiškai skaičiuojantį variklio veleno greitį. Būtent pastarasis ir įkvėpė sukurti panašų, tik kitokios paskirties įrenginį.
Grįžęs namo, D. Ritty kartu su broliu sukonstravo kasos aparatą, fiksuojantį baro pajamas, ir jį užpatentavo. Šis įrenginys anaiptol nebuvo panašus į dabartinį kasos aparatą. Jis greičiau priminė medinio korpuso laikrodį su dideliu apvaliu ciferblatu. Aparatas turėjo dvi eiles mygtukų, kurių kiekvienas žymėjo atitinkamą sumą, ir ciferblatą su dviem rodyklėmis: ilgoji („minutinė“) rodė centus, o trumpoji („valandinė“) – dolerius. Po kurio laiko išradėjas patobulino savo kūdikį. Kad įpratintų baro lankytojus prie kasos aparato, Džeimsas pakabino varpelį, kuris suskambėdavo kaskart, kai tik juo buvo atliekamas mokėjimą patvirtinantis veiksmas. Šis įrenginys buvo pramintas „nepaperkamuoju kasininku“. Vėliau į aparatą buvo įdėta speciali popierinė juosta, kurioje buvo fiksuojama kasininko atlikta operacija. Tuomet ir atsirado iki šiol vartojama frazė „išmušti čekį“.
Kaip kasos aparatas išpopuliarėjo visame pasaulyje
Kasos aparato naudą greitai įvertino ne tik Amerikos, bet ir kitų šalių prekybininkai. Jis tapo tiesiog būtina darbo priemone kiekvienai prekybos įmonei. Vis dėlto brangūs amerikietiški kasos aparatai ilgą laiką buvo pernelyg didelė prabanga daugumai parduotuvių savininkų. Brangias stalines kasas pakeitė gremėzdiški sidabriniai kasos aparatai, įtaisyti į raudono medžio korpusą.
XX a. viduryje kasos aparatai išpopuliarėjo po visą pasaulį. Mechanines kasas pakeitė elektroninės. Jos buvo kur kas lengvesnės ir pigesnės, nei jų pirmtakai.
Savitarnos kasų atsiradimas
Išradus brūkšninį kodą, atsirado daugiau laisvės ir kasininkams, ir pirkėjams. Brūkšninių kodų skeneriai supaprastino kasininko darbą, duomenų apie kiekvieną įsigyjamą prekę įvedimą atsiskaitymo metu.
Savitarnos kasos – dar vienas revoliucinis prekybos technologijų žingsnis. Šiuolaikinės kasų sistemos suteikia galimybę pirkėjui ne tik pasiimti norimą prekę, bet ir pačiam savarankiškai už ją susimokėti be kasininko pagalbos.
„Savitarnos kasos – tai ne tik kasų be kasininko analogas, tai atskira parduotuvės darbo koncepcija. Naudojant savitarnos sistemas, gerėja klientų aptarnavimo kokybė, trumpėja apsipirkimo laikas“, — pasakoja „Penkių kontinentų“ grupės įmonės BS/2 Mažmeninės prekybos įrangos pardavimo skyriaus vadovas Emil Musayev. Anot jo, įrengus savitarnos kasas, klientų aptarnavimas parduotuvėje pagreitėja beveik 30 proc., o eilės sutrumpėja perpus.
COVID-19 pandemija dar labiau paskatino prekybos centrus diegti savitarnos kasas, nes jos padeda sumažinti pirkėjų kontaktą su pardavėjais. Didžiosios Britanijos agentūros RBR duomenimis, 2025 m. savitarnos kasų skaičius pasaulyje perkops 1,1 mln. Šie įrenginiai gali būti statomi ne tik prekybos centruose, bet ir visur, kur pardavėjas teikia paslaugas ar parduoda prekes pirkėjui: degalinėse, knygynuose, vaistinėse, greito maitinimo restoranuose, kino teatruose ir kt.
Savitarnos kasos ir toliau tobulėja – jau pasirodė įrenginiai su 3D vaizdo kameromis, kad pirkėjus būtų galima identifikuoti biometriniu būdu, pagal veido atvaizdą. O viskas prasidėjo nuo paprasto kasininko...