2017 m. gegužės 30–31 d. Kaune, Kauno technologijos universiteto Santakos slėnyje, vyksta XIII-asis Lietuvos - Baltarusijos ekonomikos forumas, kurį surengė Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Šiandien forume aptariami transporto, logistikos ir krovos, atsinaujinančių ir vietinių energijos šaltinių, investicijų ir finansavimo bei turizmo klausimai. Diskutuojama apie naujų bendradarbiavimo formų tarp Lietuvos ir Baltarusijos verslo įmonių galimybes.

„Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiai rodikliai demonstravo įvairius viražus, bet 2017 m. jau matome optimistines tendencijas ir atsigavimą. Baltarusija visada buvo stiprus mūsų partneris. Turime daug sąlyčio taškų, kur galime plėtoti verslą ir stiprinti mūsų ekonomikas – atsinaujinanti energetika, transportas ir logistika, mūsų aukštosios mokyklos. Klaipėda su savo infrastruktūra yra mūsų visų vartai į Europą.  Neturime pamiršti, kad gyvename globalios ir skaitmeninės ekonomikos amžiuje - turime jau dabar galvoti, kaip, pavyzdžiui, mūsų vilkikai kirs sienas, kai juose nebus vairuotojų – tokių ir panašių iššūkių ateityje mūsų visų laukia labai daug. Todėl diskusiją apie ateities bendradarbiavimo naujas formas pradedame kaip tik laiku,”– sakė LPK prezidentas Robertas Dargis. 

Forume kalbėjęs Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pažymėjo, kad Lietuva ir Baltarusija eilę metų yra vienos pagrindinių partnerių ekonomikos srityje. Pernai Baltarusija užėmė 10-tą vietą prekybos partnerių sąraše pagal metinę apyvartą. Lietuva taip pat yra tarp 10-ies svarbiausių Baltarusijos prekybos partnerių. Pasak ministro, Lietuva tampa pasaulinės gamybos dalimi. Mūsų šalyje kuriasi nauji investuotojai, plečiamas globalus partnerių tinklas, o sėkmę lemia įmonių lankstumas, gebėjimas tiekti specializuotus ir inovatyvius produktus, prisitaikymas prie atsinaujinančios energetikos išteklių.

Forume aptartos transporto sektoriaus ir logistikos paslaugų plėtros galimybės ir Lietuvos siūlomos modernios infrastruktūros išnaudojimą. Forume kalbėjęs Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžė, kad bendras darbas padės konsoliduoti tranzitinius krovinių srautus, keliaujančius Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliais iš Kinijos į Europą, tam panaudojant intermodalinius terminalus ir Klaipėdos jūrų uostą. Pažymėta, kad Lietuva yra viena iš transporto ir logistikos paslaugų lyderių Europoje, turinti puikiai išvystytą infrastruktūrą ir palankią geografinę padėtį. Lietuvos transporto ir logistikos įmonės pristatė savo inovatyvius logistikos sprendimus. Pažymėta, kad šioje srityje dar neišnaudotas visas galimas potencialas. Kalbėta ir apie Lietuvos vežėjų Baltarusijoje patiriamas problemas ir konkrečius žingsnius joms spręsti.

Forumo dalyviai kalbėjo apie atsinaujinančių energijos išteklių vaidmenį Lietuvos ekonomikai ir jos reikšmę, siekiant aplinkosauginių tikslų. Diskusijų metu pabrėžta, kad daugelis Lietuvos įmonių sėkmingai dirba šiame sektoriuje ir yra pasirengusios pasidalinti patirtimi su partneriais Baltarusijoje.

Diskusijų metu buvo pažymėta, kad Baltarusija yra viena iš prioritetinių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų, o pastarųjų penkerių metų laikotarpiu su nedidelėmis išimtimis stebimas turistų skaičiaus iš Baltarusijos augimas. 2016 m. buvo fiksuojamas rekordinis bendras Lietuvos turizmo sektoriaus augimas. Iš Baltarusijos atvyko 171,9 tūkst. turistų (5,2 proc. daugiau nei 2015 m.)  – tai antra vieta pagal tai iš kur atvyko daugiausiai turistų 2016 m.

Pabrėžta, finansinių instrumentų priartinimo prie įmonių, nepriklausomai kurioje valstybėje ji registruota, svarba. Pristatytos Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų galimybės, akcentuojant kad jos gali tapti Baltarusijos produkcijos vartais į Europos rinkas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Baltarusija užėmė 9 vietą pagal Lietuvos prekių eksportą, kuris siekė 871,8 mln. Eur. Tai sudaro 3,9 proc. viso Lietuvos prekių eksporto ir net 17,2 proc. eksporto į NVS šalis. Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Baltarusiją 2016 m. sudarė 14 proc. viso prekių eksporto, likę 86 proc. teko reeksportui. Teigiamas faktorius Lietuvos ir Baltarusijos ekonominiuose santykiuose – paslaugų eksportas. Baltarusija yra 3 šalis pagal Lietuvos paslaugų eksporto apimtis. Nuo 2013 m. paslaugų eksporto apimtys išaugo 13,9 proc. (iki 564,1 mln. eurų).

2016 m. prekių eksportas į Baltarusiją susitraukė 17,5 proc. 2016 m. eksporto apimtys krito 53 produktų kategorijose, o labiausiai (daugiau negu dvigubai) smuko maisto produktų (vaisių, riešutų ir daržovių) eksportas. Nors 2016 m. buvo stebimas prekių eksporto į Baltarusiją sumažėjimas, 2017 m. pradžioje matomas atsigavimas:  pirmąjį šių metų ketvirtį prekių eksportas išaugo 32,7 proc. (iki 228,1 mln. eurų), lyginant su tuo pačiu praėjusių metų  laikotarpiu. Šiais metais augo tiek lietuviškų prekių eksportas, tiek reeksportas.

Forumo metu bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Mogiliovo srities pramonės ir verslo asociacijos, įteikti apdovanojimai „Už indelį į Lietuvos verslo plėtrą“.

Į forumą atvyko daugau nei 50 Baltarusijos įmonių atstovų, renginyje dalyvauja apie 60 Lietuvos įmonių.  Ekonomikos forume dalyvauja LR ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Baltarusijos ekonomikos ministras Vladimir Zinovskij, Sporto ir turizmo viceministras Michail Portnoij ir Mogiliovo srities gubernatorius Vladimir Domanevskij.

Gegužės 31 d. forumo dalyviai lankysis Kaune esančiose energetikos įmonėse, Kauno LEZe, bus surengta pažintinė kelionė į Birštoną.