2017 m. pirmąjį ketvirtį išpirkos reikalaujančių virusų skaičius išaugo trigubai

Publikuota: 2017 m. gegužės 24 d. trečiadienis

Pasaulinis košmaras dėl išpirkos reikalaujančių virusų nesiliauja.  Pastaruoju metu pasirodė nauja viruso atmaina „XData“, kuri, kaip pranešama, labiausiai atakavo Ukrainos kompiuterius.

„Kaspersky Lab“ 2017 m. I-ojo ketvirčio ataskaitos duomenimis, per kelis pirmuosius šių metų mėnesius šio tipo virusų skaičius išaugo trigubai (3,5 karto). Aptiktų mobiliųjų išpirkos reikalaujančių virusų skaičius pasiekė 218 625 per ketvirtį, palyginti su 61 832 ankstesnį ketvirtį.

Išpirkos reikalaujančių virusų, nukreiptų į įrenginius, sistemas ir tinklus, skaičius taip pat toliau auga, pasipildęs 11 naujų šifruotojų virusų ir 55 679 naujų modifikacijų.

Išpirkos reikalaujantis virusas „Congur“ pirmiausia yra blokuotojas, kuris sukuria arba iš naujo nustato įrenginio PIN (slaptažodį), todėl užpuolikams reikia turėti prietaiso administratoriaus teises. Kai kurie kenkėjiškų programų variantai pasinaudoja šiomis teisėmis įdiegti savo modulį į sistemos aplanką, iš kur jo beveik neįmanoma pašalinti.

Nepaisant „Congur“ populiarumo, „Trojan-Ransom.AndroidOS.Fusob.h“ tebėra plačiausiai naudojamas išpirkos reikalaujantis virusas, kuris paveikė beveik 45 proc. visų užpultų naudotojų. Patekęs į įrenginį, šis virusas prašo administratoriaus teisių, renka informaciją apie įrenginį, įskaitant GPS koordinates ir skambučių istoriją, ir įkelia duomenis į kenksmingą serverį. Pagal surinktus duomenis serveris gali išsiųsti komandą blokuoti įrenginį.

Per pirmąjį ketvirtį JAV tapo labiausiai mobiliojo išpirkos reikalaujančio viruso paveikta šalimi, o „Svpeng“ virusas tapo labiausiai paplitusia grėsme.

Iš viso šį ketvirtį aptikta 55 679 naujų „Windows“ išpirkos reikalaujančių virusų modifikacijų, o tai beveik du kartus daugiau, nei 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį (29 450). Dauguma šių naujų modifikacijų priklausė „Cerber“ šeimai.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį mobiliosios grėsmės kelia didelį nerimą. Prieš mobiliuosius įrenginius nukreiptų išpirkos reikalaujančių virusų skaičius išaugo ir pasipildė naujomis šeimoms bei modifikacijomis. Reikia turėti omenyje, kad užpuolikai tikrai bandys blokuoti prieigą prie duomenų ne tik naudotojų kompiuteriuose, bet ir mobiliuosiuose įrenginiuose“, – sako Romanas Unučekas (Roman Unuchek), „Kaspersky Lab“ vyriausiasis kenkėjiškų programų analitikas.

2017 m. pirmojo ketvirčio internetinių grėsmių statistika:

  • „Kaspersky Lab“ sprendimai aptiko ir sustabdė 479 528 279 kenkėjiškus išpuolius iš interneto išteklių, esančių 190 šalių visame pasaulyje.
  • Įregistruota 288 tūkst. kenkėjiškų programų išpuolių prieš naudotojų kompiuterius, siekiant vogti pinigus per banko sąskaitų interneto prieigą.
  • Sustabdyta 240 799 išpirkos reikalaujančių virusų šifruotojų išpuoliai prieš unikalių naudotojų kompiuterius.
  • „Kaspersky Lab“ antivirusiniai failai iš viso aptiko 174 989 956 unikalius kenkėjiškus ir potencialiai nepageidaujamus objektus.
  • „Kaspersky Lab“ mobilieji saugumo produktai taip pat aptiko:
  • 1 333 605 kenkėjiškus diegimo paketus;
  • 32 038 mobiliuosius „Trojos“ bankinius virusus (diegimo paketus).

 Siekiant sumažinti užkrėtimo riziką, rekomenduojama:

  • Naudoti patikimus saugumo sprendimus ir įsitikinti, kad jie nuolat atnaujina visą programinę įrangą.
  • Reguliariai tikrinti sistemą, ar ji nėra užkrėsta.
  • Naršant internete neatskleisti asmeninės informacijos: neįvesti asmeninės informacijos interneto svetainėje, jei jos turinys abejotinas.
  • Daryti atsargines vertingos informacijos kopijas.
Šaltinis: Kaspersky Lab
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Sustabdytas didžiausią grėsmę keliantis „botnet“ tinklas „Gamarue“

Saugumo sprendimų kompanija ESET drauge su „Microsoft“ tyrėjais, bendradarbiaujant su teisėsaugos agentūromis FTB, „Interpol“, „Europol“ ir kitais kibernetinės apsaugos ekspertais visame pasaulyje, sėkmingai sustabdė daugelį metų internete plitusį kenkėjiškų programų židinį „Gama... skaityti »

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »