3 patarimai, padėsiantys apsaugoti kompiuterį nuo virusų

Publikuota: 2016 m. liepos 28 d. ketvirtadienis

Maždaug 30 proc. naudotojų kompiuterių yra užkrėsti įvairiomis kenkėjiškomis programomis, kuriose yra virusų. Nepaisant nuolat evoliucionuojančių programų ir tobulėjančių technologinių galimybių jiems perduoti, virusų paplitimas po truputį mažėja, tačiau mastai vis tiek išlieka nemenki. Ekspertų teigimu, labiausiai virusų mažėjimo situaciją nulėmė ne antivirusinių programų tobulėjimas, bet pačių vartotojų sąmoningumas ir didesnis technologinis išprusimas. Vis dėlto, nenorint patirti fizinių ir finansinių nuostolių, svarbu išlaikyti budrumą.

Tiek virusai, tiek priemonės, skirtos jiems aptikti bei nukenksminti, nuolat tobulėja, todėl nėra ir, turbūt, greitu metu nebus ryškaus atotrūkio tarp vienos ir kitos pusės. Didžiausią įtaką šioje gėrio ir blogio kovoje turi naudotojas – jei prieš 15–20 metų, kai lietuviai dar tik pažino interneto galimybes, pasigauti virusą buvo nesudėtinga, tai dabar net ir kompiuteriu besinaudojantys vaikai supranta, kad nevalia atidaryti neaiškių dokumentų ar nuorodų. Naudotojų sąmoningumas bei budrumas vaidina svarbų vaidmenį žalingos programinės įrangos plitime ir išskiria 3 svarbiausius dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.

  1. Atidžiai skaitykite ir tikrinkite informaciją. Virusų platinimas ir toliau gana aktyviai vykdomas naudotoją masinant atidaryti siūlomą nuorodą arba dokumentą. Tiesa, suklaidinti įgudusį kompiuterio naudotoją įtartinais siūlymais tampa vis sudėtingiau, todėl kenkėjiškų programų kūrėjai stengiasi jas kuo labiau suasmeninti – laiške, dokumente ar nuorodoje pavartoti adresato ar jo draugo vardą, miestą, gyvenamą vietą, nes gauti šiuos duomenis, atsiradus socialiniams tinklams, tapo nesudėtinga. Dažnai ir pats elektroninis laiškas atrodo tarsi siųstas iš pažįstamo žmogaus ar patikimos įmonės. Kompiuterių specialistai pataria neskubėti ir įsitikinti, ar laišką gavote tikrai iš pažįstamo žmogaus ir ar jis tai padarė sąmoningai, mat kenkėjiškos programos virusą išsiunčia automatiškai, vartotojui apie tai nė nenutuokiant.
  2. Imkitės svetainės saugumo priemonių. Turint savo asmeninį, o tuo labiau – įmonės internetinį puslapį, privalu imtis visų saugumo priemonių, trukdančių programišiams įsilaužti ir įdiegti virusų pilnų dokumentų, kuriuos vėliau atsisiunčia įmonės klientai. Dažniausiai tokie atvejai nutinka naudojant pasenusią turinio valdymo sistemą (TVS) ar jos priedus – įskiepius, dizaino šablonus. Programišiai išorinių tikrinimų metu sugeba identifikuoti saugumo spragas, todėl ekspertai rekomenduoja įdiegti visus galimus programų ar įskiepių atnaujinimus – juose paprastai būna ištaisytos paliktos ir atrastos spragos. Saugumo neužtikrinimas gali sukelti fizinių ar finansinių nuostolių bei didinti vartotojų nepasitikėjimą įmonės veikla.
  3. Saugokite savo duomenis. Didžioji dalis žalingos programinės įrangos yra kuriama siekiant pasipelnyti, pavyzdžiui – išgauti iš vartotojo kreditinės kortelės ar sąskaitos duomenis ir juos panaudoti išsigryninant pinigus. Kompiuterių specialistai galėtų papasakoti daugybę atvejų, kai net atsargiausi žmonės pakliūva į programišių spąstus, pavyzdžiui, suveda prisijungimo duomenis ir kodus ne į oficialų banko puslapį, o į tobulai padarytą jo kopiją. Pasinaudodamas šia kopija, programos kūrėjas lengvai perima visus duomenis. Siekiant apsisaugoti nuo tokios veiklos, patariama prie banko paskyros jungtis suvedant svetainės adresą, o ne paspaudus nuorodą laiške. Taip pat jeigu viešo naudojamo kompiuteriuose randate jau atverstą banko puslapį, neskubėkite vesti duomenų – išjunkite naršyklę ir patys įveskite adresą.

Nėra absoliučiai efektyvios ir patikimos antivirusinės programos, nes virusų kūrėjai greitai pastebi net ir menkiausias spragas bei jomis pasinaudoja. Būtent todėl kompiuterių specialistai prašo žmonių būti atidesniais – net jei atėjęs laiškas atrodo tarsi siųstas iš banko, prašoma pateikti kokius nors asmeninius ar prisijungimo duomenis, – paskambinkite banko atstovui ir pasiteiraukite, kaip yra iš tiesų. Virusai ne tik gali pažeisti kompiuterį ar negrįžtamai sugadinti svarbius dokumentus, bet ir sukelti finansinių problemų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »