3 patarimai, padėsiantys apsaugoti kompiuterį nuo virusų

Publikuota: 2016 m. liepos 28 d. ketvirtadienis

Maždaug 30 proc. naudotojų kompiuterių yra užkrėsti įvairiomis kenkėjiškomis programomis, kuriose yra virusų. Nepaisant nuolat evoliucionuojančių programų ir tobulėjančių technologinių galimybių jiems perduoti, virusų paplitimas po truputį mažėja, tačiau mastai vis tiek išlieka nemenki. Ekspertų teigimu, labiausiai virusų mažėjimo situaciją nulėmė ne antivirusinių programų tobulėjimas, bet pačių vartotojų sąmoningumas ir didesnis technologinis išprusimas. Vis dėlto, nenorint patirti fizinių ir finansinių nuostolių, svarbu išlaikyti budrumą.

Tiek virusai, tiek priemonės, skirtos jiems aptikti bei nukenksminti, nuolat tobulėja, todėl nėra ir, turbūt, greitu metu nebus ryškaus atotrūkio tarp vienos ir kitos pusės. Didžiausią įtaką šioje gėrio ir blogio kovoje turi naudotojas – jei prieš 15–20 metų, kai lietuviai dar tik pažino interneto galimybes, pasigauti virusą buvo nesudėtinga, tai dabar net ir kompiuteriu besinaudojantys vaikai supranta, kad nevalia atidaryti neaiškių dokumentų ar nuorodų. Naudotojų sąmoningumas bei budrumas vaidina svarbų vaidmenį žalingos programinės įrangos plitime ir išskiria 3 svarbiausius dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.

  1. Atidžiai skaitykite ir tikrinkite informaciją. Virusų platinimas ir toliau gana aktyviai vykdomas naudotoją masinant atidaryti siūlomą nuorodą arba dokumentą. Tiesa, suklaidinti įgudusį kompiuterio naudotoją įtartinais siūlymais tampa vis sudėtingiau, todėl kenkėjiškų programų kūrėjai stengiasi jas kuo labiau suasmeninti – laiške, dokumente ar nuorodoje pavartoti adresato ar jo draugo vardą, miestą, gyvenamą vietą, nes gauti šiuos duomenis, atsiradus socialiniams tinklams, tapo nesudėtinga. Dažnai ir pats elektroninis laiškas atrodo tarsi siųstas iš pažįstamo žmogaus ar patikimos įmonės. Kompiuterių specialistai pataria neskubėti ir įsitikinti, ar laišką gavote tikrai iš pažįstamo žmogaus ir ar jis tai padarė sąmoningai, mat kenkėjiškos programos virusą išsiunčia automatiškai, vartotojui apie tai nė nenutuokiant.
  2. Imkitės svetainės saugumo priemonių. Turint savo asmeninį, o tuo labiau – įmonės internetinį puslapį, privalu imtis visų saugumo priemonių, trukdančių programišiams įsilaužti ir įdiegti virusų pilnų dokumentų, kuriuos vėliau atsisiunčia įmonės klientai. Dažniausiai tokie atvejai nutinka naudojant pasenusią turinio valdymo sistemą (TVS) ar jos priedus – įskiepius, dizaino šablonus. Programišiai išorinių tikrinimų metu sugeba identifikuoti saugumo spragas, todėl ekspertai rekomenduoja įdiegti visus galimus programų ar įskiepių atnaujinimus – juose paprastai būna ištaisytos paliktos ir atrastos spragos. Saugumo neužtikrinimas gali sukelti fizinių ar finansinių nuostolių bei didinti vartotojų nepasitikėjimą įmonės veikla.
  3. Saugokite savo duomenis. Didžioji dalis žalingos programinės įrangos yra kuriama siekiant pasipelnyti, pavyzdžiui – išgauti iš vartotojo kreditinės kortelės ar sąskaitos duomenis ir juos panaudoti išsigryninant pinigus. Kompiuterių specialistai galėtų papasakoti daugybę atvejų, kai net atsargiausi žmonės pakliūva į programišių spąstus, pavyzdžiui, suveda prisijungimo duomenis ir kodus ne į oficialų banko puslapį, o į tobulai padarytą jo kopiją. Pasinaudodamas šia kopija, programos kūrėjas lengvai perima visus duomenis. Siekiant apsisaugoti nuo tokios veiklos, patariama prie banko paskyros jungtis suvedant svetainės adresą, o ne paspaudus nuorodą laiške. Taip pat jeigu viešo naudojamo kompiuteriuose randate jau atverstą banko puslapį, neskubėkite vesti duomenų – išjunkite naršyklę ir patys įveskite adresą.

Nėra absoliučiai efektyvios ir patikimos antivirusinės programos, nes virusų kūrėjai greitai pastebi net ir menkiausias spragas bei jomis pasinaudoja. Būtent todėl kompiuterių specialistai prašo žmonių būti atidesniais – net jei atėjęs laiškas atrodo tarsi siųstas iš banko, prašoma pateikti kokius nors asmeninius ar prisijungimo duomenis, – paskambinkite banko atstovui ir pasiteiraukite, kaip yra iš tiesų. Virusai ne tik gali pažeisti kompiuterį ar negrįžtamai sugadinti svarbius dokumentus, bet ir sukelti finansinių problemų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »

Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. skaityti »

Gimtadienių priminimo programa veikė kaip reklaminis virusas

Iš pažiūros nekenksminga „Windows“ operacinėje sistemoje veikianti programa „Birthday Reminder” buvo naudojama „pakabinti“ DNS ir rodyti vartotojams reklamas. skaityti »

Kibernetiniams įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus. skaityti »

Gali pasikartoti „WannaCry“ atakų scenarijus: šįkart taikinyje – „Linux“

Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. skaityti »

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kenksminga programa „Turla“ socialiniame tinkle „Instagram“ šnipinėja savo potencialias aukas. skaityti »