Ką reikia žinoti norint apsisaugoti nuo virtualių vagių

Publikuota: 2013 m. rugsėjo 30 d. pirmadienis

Galimybė sumokėti už beveik bet kokią prekę arba paslaugą internetu neišeinant iš namų palengvino gyvenimą, o internetinės bankininkystės realiuoju laiku paslaugos išvadavo nuo varginančių eilių. Tačiau išpopuliarėję mokėjimai realiuoju laiku padeda kibernetiniams nusikaltėliams: kuo daugiau žmonių finansus valdo nuotoliniu būdu, tuo daugiau potencialių aukų ir didesnis kriminalinės veikos pelnas. „Kaspersky Lab“ ekspertai straipsnyje „Apsauga nuo virtualių vagių“ papasakojo apie visus su mokėjimais internetu susijusius pavojus, taip pat apie saugią transakciją realiuoju laiku.

Finansinę informaciją siekiantiems pavogti kenkėjams labiau apsimoka atakuoti mokėjimo sistemų serverius, nes juose saugomas didžiulis vertingų duomenų kiekis. Praktikoje gauti prieigą prie šių serverių sunkiai įmanoma, todėl nusikaltėliai savo taikiniu pasirenka tokių sistemų vartotojus, ne visada pasiruošusius atakoms. Vienos operacijos metu gali būti užkrėsti dešimtys tūkstančių kompiuterių, o tai vagims ir suteiks norimą pelną.

Kenkėjai naudoja visą metodų arsenalą, pagrindinis jų elementas – socialinė inžinerija. Klasikinis vartotojo finansinės informacijos išviliojimas – netikri puslapiai. Gavę padirbtą laišką stambaus banko vardu su prašymu pateikti konfidencialius duomenis arba užėję į netikrą puslapį, kopijuojantį oficialaus mokėjimo sistemos tinklalapio vaizdą, vartotojas, pats to nežinodamas, gali suteikti finansinę informaciją nusikaltėliams.

Tačiau yra ir daugybė įmantrių „Trojos“ programų, kurios užkrečia kompiuterį ir pradeda vogti vartotojo finansinę informaciją taikydamos įvairias technikas: klaviatūros įvedimo perėmimą, ekrano nuotraukų su įdėta informacija kūrimą, paieškos sistemos diegimą į paleidimo procesą ir kt. Populiariausias yra interneto įrašų įdėjimo metodas – HTML puslapio modifikacija, kurią galiausiai gauna vartotojas realiuoju laiku. Taip, bankinis „Trojo“ virusas „Carberp“ naujais laukais papildo įėjimo į asmeninę erdvę internetinį puslapį, prašydamas aukos informacijos apie kreditinę kortelę. O „Trojos“ virusas „Zeus“ ir jo funkcinis analogas „SpyEye“ sujungia visus aukščiau paminėtus metodus, pridėdami papildomų operacijų šiuolaikinėse bankinėse sistemose apsaugos lygių apėjimo techniką, įskaitant vienkartinius slaptažodžius ir „USB“ atminties nešiklius.

„Bankai ir mokėjimo sistemos deda rimtas pastangas stengdamiesi apsaugoti savo klientus, tačiau ir pat vartotojas turėtų rūpinti savo pinigų saugumu. Būkite apdairūs atlikdami mokėjimus, – pataria Sergejus Golovanovas, „Kaspersky Lab“ pagrindinis antivirusų ekspertas. – Be to, vartotojo kompiuteris turi būti apsaugotas specialiąja programine įranga. Šiuo atveju omenyje turime ne tik antivirusinę kompiuterio apsaugą – reikalingas internetinio resurso teisėtumo patikrinimas ir saugaus jungimo su juo užtikrinimas. O tai – daugybė apsaugos mechanizmų, realizuojamų saugių mokėjimų modulyje „Internet Security“ ir aukštesnių klasių.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »

Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. skaityti »

Gimtadienių priminimo programa veikė kaip reklaminis virusas

Iš pažiūros nekenksminga „Windows“ operacinėje sistemoje veikianti programa „Birthday Reminder” buvo naudojama „pakabinti“ DNS ir rodyti vartotojams reklamas. skaityti »

Kibernetiniams įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus. skaityti »

Gali pasikartoti „WannaCry“ atakų scenarijus: šįkart taikinyje – „Linux“

Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. skaityti »

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kenksminga programa „Turla“ socialiniame tinkle „Instagram“ šnipinėja savo potencialias aukas. skaityti »