Kaip nepradanginti svarbių duomenų iš kompiuterio

Publikuota: 2016 m. spalio 17 d. pirmadienis

Jei staiga kompiuteris sugenda arba yra pavagiamas, visi jame esantys duomenys dingsta. Tai košmariška situacija, kurioje labiausiai gaila ne kelis šimtus eurų kainuojančio įrenginio, o jame buvusių duomenų.

Ką daryti, kad tokios situacijos nesukeltų tiek daug streso? Technika genda ir lūžta neišvengiamai, tačiau galima imtis tam tikrų priemonių, kurios padės apsaugoti duomenis nuo praradimo.

Išoriniai diskai

Vienas iš pagrindinių būdų apsaugoti savo duomenis – daryti atsargines kopijas ir saugoti jas išoriniuose diskuose arba laikmenose. Atsarginės kopijos daromos gana paprastai – Windows turi savo mechanizmą, plius yra keletas nemokamų programų, padedančių keliais mygtuko paspaudimais sukurti atsarginę kopiją ir išsaugoti ją išoriniame diske. Duomenų atstatymas nėra sudėtingas, tačiau kartais gali prireikti specialisto konsultacijos.

Išorinis diskas skiriasi savo galimybėmis. Atsarginėms kopijoms galima naudoti ir paprastą USB atmintinę, tik reiktų pasižiūrėti, kad joje būtų pakankamai vietos. Populiariausias variantas – nedideli išoriniai kietieji diskai, kurie yra prijungiami per USB jungtį. Jie pakankamai kompaktiški, sveria nedaug, todėl nėra jokių problemų juos nešiotis kad ir nedidelėje rankinėje, jau nekalbant apie normalų kompiuterinį krepšį ar kuprinę.

Paprastai išoriniai kietieji diskai yra dviejų rūšių. Vieni – 3,5 colių skersmens dažniausiai reikalauja atskiro elektros maitinimo. Jie labai nebrangūs. Už 80 eurų galima gauti net 2 TB talpos išorinį diską. Kiek daugiau nei 50 eurų kainuoja 1 TB talpos diskas. Jis yra kiek mažesnis savo dydžiu – 2,5 colių skersmens. Tokie išoriniai diskai nereikalauja papildomos elektros energijos, jie maitinami nuo USB jungties.

Atsarginės kopijos nėra tas pats, kas tiesiog saugoti įvairius failus tiesiai į išorinį diską. Atsarginės kopijos kuriamos suspaudžiant failus, išnaudojant laisvus resursus ir vietą.

Išorinis diskas turi vieną minusą – jį galima pamesti, sudaužyti, jį gali pavogti kartu su krepšiu, jei nešiojatės nuolatos. Dėl to rekomenduojama išorinius diskus su kompiuterio atsarginėmis kopijomis palikti namie, saugioje vietoje.

Tokio minuso neturi kita duomenų saugojimo alternatyva – debesies saugyklos.

Atsarginės kopijos debesyje

Debesies talpyklos dabar ura labai efektyvus būdas saugoti savo failus. Google diskas, Onedrive, Dropbox – populiariausi rinkos žaidėjai siūlo keletą GB nemokamai. Onedrive duoda 1 TB, jei perkate Office365 paslaugą, tad tai tikrai geras sprendimas saugoti savo failus. Net jei kompiuteris sugestų, visada naujame galima atsidaryti turėtas debesies talpyklų paskyras ir failai „sugrįš“ į kompiuterį per kelias valandas.

Arba galima daryti atsargines kopijas debesyje. Tai paprastai mokamos paslaugos, tačiau yra keletas, kurie siūlo nemokamų planų. Jų galimybės ribotos, tačiau namų kompiuteriui 2-5 GB vietos turėtų pakakti, jei daromos nuotraukų ir asmeninių video bei dokumentų atsarginės kopijos. Dideliems failams ir darbiniams grafikos failams tokios nemokamos tarnybos galimybių nepakaks, tad teks susimokėti.

Tokios tarnybos yra iDrive, Jottacloud, MiMedia, MemoPal, Mozyhome ir t.t. Jos skirtos kiek pažengusiems vartotojams, ta optimaliausias sprendimas išsaugoti savo duomenis vis dėlto išlieka atsarginės kopijos išoriniuose diskuose.

O kodėl netinka vidiniai kaupikliai?

Tinka, tačiau jie neapsaugo nuo duomenų praradimo kompiuterio vagystės atveju. Senesniuose kompiuteriuose galima pastatyti papildomą SSD diską ir daryti atsargines kopijas ten. Kai pagrindinis HDD diskas sugenda, visada galima atstatyti iš SSD disko. Yra keletas problemų, nes SSD diską įstatyti ir prijungti reikalingas profesionalas, suprantantis, kaip tai padaryti. Kita bėda yra ta, kad SSD diskai yra pakankamai brangus – 1 TB SSD diskas kainuoja nuo 260 eurų.

Nusprendėte įsigyti išorinį kaupiklį duomenims saugoti? Duosime keletą patarimų:

  1. Jei perkate 3,5 colių skersmens išorinį kietąjį diską turėkite omenyje, kad jį teks laikyti ant stalo, nuolatos prijungtą prie elektros. Tam bus reikalinga papildoma rozetė.
  2. Išoriniai diskai dažniausiai yra HDD, o tai reiškia, kad jie nėra atsparūs smūgiams, temperatūrų pokyčiams, magnetinio lauku svyravimams ir kitiems išoriniams veiksniams. Nešiokitės juos atsargiai, stenkitės nepamesti ir nesugadinti.
  3. Išorinį nešiojamą diską galite pasidaryti ir patys, jei turite atliekamą HDD arba SSD diską. Reikia tik įsigyti keliolika eurų kainuojančią dėžutę ir viskas – išorinis kietasis diskas jau paruoštas. Beje, toks kietasis diskas nebijo smūgių ir kitokio poveikio, nes jis paremtas ne magnetinio disko skaitytuvo technologija.
  4. Rekomenduojame pirkti mažiausiai 1TB talpos išorinius diskus, nors yra nemažai ir 500 GB talpos. Kodėl? Po metų 500 GB talpa gali pasirodyti nepakankama, ypač, kai taip smarkiai vystosi 4K raiškos filmų ir ekranų rinka. Ji diktuoja aiškias madas – filmo ar kito turinio failas „sveria“ apie 100 GB ir su nedideliu 500 GB išoriniu disku vietos tiesiog pritrūks.
  5. Jei ieškote spartesnių išorinių diskų, pasižyminčių greitesniu duomenų įrašymų, pasidomėkite tais diskais, kurie turi Thunderbolt arba FireWire jungtis. Per jas duomenys įrašomi greičiau, nei per standartinę USB 3.0 jungtį, kuri yra visuose išoriniuose diskuose. Tokiu atveju rekomenduojame vieną iš populiariausių pasaulyje diskų 1 TB LaCie Rugged Triple. Jis dar turi ir galimybę duomenis priimti belaidžiu „Wi-Fi“ ryšiu, taip pat yra atsparus smūgiams.

Kokybiškas išorinis diskas padės apsaugoti jūsų duomenis iš kompiuterio. Aišku, jei atsargines kopijas darysite bent kartą per mėnesį.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »