„Kaspersky Lab“ pataria, kaip saugotis nuo vagysčių

Publikuota: 2017 m. vasario 24 d. penktadienis

Pasak finansų grėsmės kraštovaizdžio analizės „Kaspersky Lab“ ekspertų, beveik pusė visų duomenų vagystės išpuolių (šlamštalaiškiai ar padirbtos svetainės, kurios atrodo kaip teisėtos), kuriuos 2016 m. užregistravo bendrovės euristinės aptikimo technologijos, buvo nutaikyti vogti pinigus. Palyginti su 2015 m., finansinių duomenų vagystės išpuolių skaičius išaugo 13,14 proc. ir 2016 m. sieks 47,48 proc. visų duomenų vagystės išpuolių, kurie buvo užblokuoti euristinėmis aptikimo technologijomis.

2016 m. „Kaspersky Lab“ antiduomenų vagystės technologijos aptiko beveik 155 mln. naudotojų bandymų apsilankyti įvairiuose sukčiavimo puslapiuose. Iš jų beveik pusė buvo bandymai apsilankyti finansiniuose sukčiavimo puslapiuose, t. y. buvo siekiama gauti vertingos asmeninės naudotojų informacijos, pavyzdžiui, internetinės bankininkystės sąskaitų numerius, kredito sąskaitas, socialinio draudimo numerius, internetinės bankininkystės prieigai naudojamus prisijungimo vardus ir slaptažodžius. Nusikaltėliai ketino šią informaciją naudoti pinigų vagystėms. Tai aukščiausias iki šiol „Kaspersky Lab“ užregistruotas finansinio sukčiavimo rodiklis.

Kas ketvirtame (25,76 proc.) išpuolyje buvo naudojama netikra internetinės bankininkystės informacija ar kitas su banku susijęs turinys, todėl išpuolių skaičius padidėjo 8,31 proc., palyginti su 2015 m. Duomenų vagystės išpuolių, susijusių su mokėjimo sistemomis ir elektroninėmis parduotuvėmis, buvo 11,55 proc. ir 10,14 proc. atitinkamai – pastebėtas 3,75 ir 1,09 proc. padidėjimas. Finansinių duomenų vagysčių, aptiktų „Mac“ kompiuteriuose, buvo 31,38 proc.

Finansinius duomenis vagiantys sukčiai ypač linkę naudoti duomenis, susijusius su didžiausiais įvairių šalių bankais, populiariomis mokėjimo sistemomis, interneto parduotuvėmis ir aukcionais JAV, Kinijoje ir Brazilijoje.

Prekių ženklų sąrašas lieka toks pats jau ne vienus metus, nes jie išlieka populiarūs, todėl yra pelningas kibernetinių nusikaltėlių taikinys.

„Finansinių duomenų vagystės visada buvo vienas paprasčiausių kibernetinių nusikaltėlių būdų nelegaliai užsidirbti. Jūs neturite būti įgudęs programuotojas ir investuoti daug pinigų į infrastruktūros priežiūrą. Žinoma, daugumą finansinių duomenų vagysčių schemų lengva atpažinti ir išvengti, tačiau sprendžiant iš statistikos, nemažai žmonių vis dar nepakankamai atsargūs, kalbant apie finansinių duomenų saugumą internete. Priešingu atveju nebūtų tiek išpuolių 2016 m., – sako Nadežda Demidova (Nadezhda Demidova), „Kaspersky Lab“ vyriausioji tinklalapių turinio analitikė.

Siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimo, „Kaspersky Lab“  ekspertai pataria naudotojams imtis šių priemonių:

  • Mokėdami internetu visada patikrinkite svetainės teisėtumą. Ryšys turi būti apsaugotas https, domenas turėtų priklausyti tai pačiai organizacijai, kuriai ketinate mokėti.
  • Visada patikrinkite iš žinomų prekių ženklų gaunamų laiškų teisėtumą. Net jei jūsų primygtinai prašo ką nors padaryti skubiai, pavyzdžiui, pakeisti slaptažodį, pirmiausia įsitikinkite, kad prašymas buvo išsiųstas teisėto siuntėjo – kreipkitės į banką arba mokėjimo sistemos atstovą, kad išsiaiškintumėte, ar jie tikrai išsiuntė jums elektroninį laišką.
  • Nespauskite nuorodų ar interneto puslapių, jei turite abejonių dėl jų teisėtumo.
  • Naudokite patvirtintus saugumo sprendimus, turinčius elgesio ir antiduomenų vagystės tikrinimo technologijų. Tai leis nustatyti net pačius naujausius duomenų vagystės pavojus, kurie dar nebuvo įtraukti į duomenų bazę.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »