„Kaspersky Lab“ pataria, kaip saugotis nuo vagysčių

Publikuota: 2017 m. vasario 24 d. penktadienis

Pasak finansų grėsmės kraštovaizdžio analizės „Kaspersky Lab“ ekspertų, beveik pusė visų duomenų vagystės išpuolių (šlamštalaiškiai ar padirbtos svetainės, kurios atrodo kaip teisėtos), kuriuos 2016 m. užregistravo bendrovės euristinės aptikimo technologijos, buvo nutaikyti vogti pinigus. Palyginti su 2015 m., finansinių duomenų vagystės išpuolių skaičius išaugo 13,14 proc. ir 2016 m. sieks 47,48 proc. visų duomenų vagystės išpuolių, kurie buvo užblokuoti euristinėmis aptikimo technologijomis.

2016 m. „Kaspersky Lab“ antiduomenų vagystės technologijos aptiko beveik 155 mln. naudotojų bandymų apsilankyti įvairiuose sukčiavimo puslapiuose. Iš jų beveik pusė buvo bandymai apsilankyti finansiniuose sukčiavimo puslapiuose, t. y. buvo siekiama gauti vertingos asmeninės naudotojų informacijos, pavyzdžiui, internetinės bankininkystės sąskaitų numerius, kredito sąskaitas, socialinio draudimo numerius, internetinės bankininkystės prieigai naudojamus prisijungimo vardus ir slaptažodžius. Nusikaltėliai ketino šią informaciją naudoti pinigų vagystėms. Tai aukščiausias iki šiol „Kaspersky Lab“ užregistruotas finansinio sukčiavimo rodiklis.

Kas ketvirtame (25,76 proc.) išpuolyje buvo naudojama netikra internetinės bankininkystės informacija ar kitas su banku susijęs turinys, todėl išpuolių skaičius padidėjo 8,31 proc., palyginti su 2015 m. Duomenų vagystės išpuolių, susijusių su mokėjimo sistemomis ir elektroninėmis parduotuvėmis, buvo 11,55 proc. ir 10,14 proc. atitinkamai – pastebėtas 3,75 ir 1,09 proc. padidėjimas. Finansinių duomenų vagysčių, aptiktų „Mac“ kompiuteriuose, buvo 31,38 proc.

Finansinius duomenis vagiantys sukčiai ypač linkę naudoti duomenis, susijusius su didžiausiais įvairių šalių bankais, populiariomis mokėjimo sistemomis, interneto parduotuvėmis ir aukcionais JAV, Kinijoje ir Brazilijoje.

Prekių ženklų sąrašas lieka toks pats jau ne vienus metus, nes jie išlieka populiarūs, todėl yra pelningas kibernetinių nusikaltėlių taikinys.

„Finansinių duomenų vagystės visada buvo vienas paprasčiausių kibernetinių nusikaltėlių būdų nelegaliai užsidirbti. Jūs neturite būti įgudęs programuotojas ir investuoti daug pinigų į infrastruktūros priežiūrą. Žinoma, daugumą finansinių duomenų vagysčių schemų lengva atpažinti ir išvengti, tačiau sprendžiant iš statistikos, nemažai žmonių vis dar nepakankamai atsargūs, kalbant apie finansinių duomenų saugumą internete. Priešingu atveju nebūtų tiek išpuolių 2016 m., – sako Nadežda Demidova (Nadezhda Demidova), „Kaspersky Lab“ vyriausioji tinklalapių turinio analitikė.

Siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimo, „Kaspersky Lab“  ekspertai pataria naudotojams imtis šių priemonių:

  • Mokėdami internetu visada patikrinkite svetainės teisėtumą. Ryšys turi būti apsaugotas https, domenas turėtų priklausyti tai pačiai organizacijai, kuriai ketinate mokėti.
  • Visada patikrinkite iš žinomų prekių ženklų gaunamų laiškų teisėtumą. Net jei jūsų primygtinai prašo ką nors padaryti skubiai, pavyzdžiui, pakeisti slaptažodį, pirmiausia įsitikinkite, kad prašymas buvo išsiųstas teisėto siuntėjo – kreipkitės į banką arba mokėjimo sistemos atstovą, kad išsiaiškintumėte, ar jie tikrai išsiuntė jums elektroninį laišką.
  • Nespauskite nuorodų ar interneto puslapių, jei turite abejonių dėl jų teisėtumo.
  • Naudokite patvirtintus saugumo sprendimus, turinčius elgesio ir antiduomenų vagystės tikrinimo technologijų. Tai leis nustatyti net pačius naujausius duomenų vagystės pavojus, kurie dar nebuvo įtraukti į duomenų bazę.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »

Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. skaityti »

Gimtadienių priminimo programa veikė kaip reklaminis virusas

Iš pažiūros nekenksminga „Windows“ operacinėje sistemoje veikianti programa „Birthday Reminder” buvo naudojama „pakabinti“ DNS ir rodyti vartotojams reklamas. skaityti »

Kibernetiniams įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus. skaityti »

Gali pasikartoti „WannaCry“ atakų scenarijus: šįkart taikinyje – „Linux“

Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. skaityti »

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kenksminga programa „Turla“ socialiniame tinkle „Instagram“ šnipinėja savo potencialias aukas. skaityti »