Keturios įmonės iš dešimties nežino, kaip apsisaugoti nuo „DDoS“

Publikuota: 2017 m. sausio 10 d. antradienis

„Kaspersky Lab“ atliktas tyrimas nustatė, kad verslo įmonės nėra pasirengusios apsisaugoti nuo „DDoS“ išpuolių. Keturios iš dešimties (39 proc.) įmonių nežino, kokia efektyviausia apsaugos strategija kovojant su šio tipo išpuoliais. Dėl žinių ir apsaugos trūkumo verslas rizikuoja pakliūti į spąstus.

„DDoS“ išpuoliai, nukreipti prieš verslo įmones, gali greitai išvesti iš rikiuotės ir netgi sustabdyti verslo procesus. Tačiau tyrimai rodo, kad beveik penktadalis (16 proc.) įmonių visiškai nėra nuo jų apsaugotos, o 49 proc. jų pasikliauja įrangoje įdiegta apsauga. Tai nėra efektyvi apsauga nuo didelio masto išmanių „DDoS“ išpuolių, kuriuos sunku filtruoti taikant standartinius metodus.

Dabar didelio masto kibernetiniai  išpuoliai yra įprastas reiškinys, pavyzdžiui, neseniai įvykę išpuoliai prieš „Dyn“ serverius, kritiškai paveikę daugelį svetainių, įskaitant „Twitter“, „the Guardian“, „Netflix“, „Reddit“, CNN ir daugelį kitų Europoje ir JAV. Daugelis įmonių žino, kad „DDoS“ joms yra didelė grėsmė, todėl turi įdiegtą apsaugą nuo „DDoS“. Trečdalis (33 proc.) teigė, kad pasirūpino apsauga, nes rizikos vertinimai nustatė „DDoS“ kaip galimą problemą. Viena iš penkių (18 proc.) teigė, kad buvo užpulta praeityje. Kai kuriems žmonėms didesnės įtakos turėjo įprotis laikytis taisyklių nei grėsmių išmanymas, beveik pusė (43 proc.) teigė, kad reikalavimai privertė juos apsisaugoti.

Verslo įmonių problema yra ta, kad jos gali manyti, jog yra apsaugotos. Beveik pusė (40 proc.) apklaustų organizacijų nesugeba pasirūpinti ir įdiegti apsaugos priemonių, nes mano, kad jų interneto paslaugų teikėjas teiks apsaugos sprendimus. Viena iš trijų (30 proc.) mano, kad jas apsaugos duomenų centrai ar infrastruktūros partneriai. Tai taip pat ne visada veiksminga, nes šios organizacijos daugiausia apsaugo įmones nuo didelio masto ar standartinių išpuolių, o išpuoliai taikant šifravimą ar imituojant naudotojo elgesį reikalauja ekspertų patirties.

Be to, tyrimas parodė, kad trečdalis įmonių (30 proc.) nesiima jokių veiksmų, nes mano, kad „DDoS“ išpuoliai vargu ar bus prieš jas nukreipti. Įdomu, kad viena iš dešimties (12 proc.) net prisipažįsta, kad neilgos prastovos dėl „DDoS“ bendrovei nesukels didelių problemų. O iš tikrųjų bet kuri įmonė gali tapti taikiniu, nes tokius išpuolius nusikaltėliams lengva įvykdyti. Be to, nukentėjusios įmonės išlaidos gali siekti milijonus.

„Stebėdami nesenus išpuolius matome, kad „DDoS“ yra labai pavojingi ir sparčiai plinta, – sako Kirilas Ilganajevas (Kirill Ilganaev), „Kaspersky Lab“ „DDoS“ apsaugos skyriaus vadovas. – „DDoS“ išpuolio žala verslui gali būti pragaištinga, nes jis atjungia bendrovę nuo interneto realiuoju laiku. Tada stoja verslas, negalima užbaigti svarbių procesų, kyla grėsmė įmonės reputacijai. Interneto paslaugos ir IT infrastruktūra – pernelyg svarbios, kad liktų neapsaugotos. Štai kodėl specializuotas apsaugos sprendimas nuo „DDoS“ išpuolių turi būti laikomas esmine veiksmingos verslo apsaugos strategijos dalimi.“

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »