Lietuviams sunku išsiskirti su nebenaudojamais telefonais

Publikuota: 2017 m. balandžio 25 d. antradienis

Kasmet mobiliųjų telefonų kūrėjai pasiūlo naujų funkcijų, todėl vartotojai morališkai pabodusį įrenginį nauju keičia gana dažnai. Įsigijus naują telefoną, senas ir nebenaudojamas įrenginys neretai lieka namuose atsargai. Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad Lietuvoje bent vieną tokį „budintį“ mobilųjį telefoną turi net 54 proc. gyventojų, bet didžioji dalis atsarginių telefonų taip ir lieka nepanaudoti. Ekspertai atkreipia dėmesį saugumo dėlei namie esančius nebenaudojamus elektronikos prietaisus reguliariai patikrinti, o nusprendus nebenaudoti – padovanoti, parduoti arba išmesti į elektronikos atliekoms skirtus konteinerius.

Tyrimo duomenimis, daugiau nei kas antrame Lietuvos namų ūkyje galima rasti bent vieną nebenaudojamą, tačiau atsargai tebelaikomą mobilųjį telefoną. Dažniau tokį įprotį, pasilikti „budintį“ telefoną turi 18–35 m. vyrai. Apklausos rezultatai rodo, jog beveik 20 proc. gyventojų turi vieną, ir tiek pat – du atsarginius telefonus. Tačiau vienas iš dešimties respondentų atsakė, jog namie saugo net ir 3–4 seniai nebenaudojamus mobiliuosius įrenginius.

Pasak EPA direktoriaus Lino Ivanausko, gyventojai turėtų skirti dėmesio ir tokių „budinčių“ mobiliųjų telefonų priežiūrai, nes kitaip jie gali tapti pavojingomis atliekomis. „Kartais užmirštame, kad mobiliojo telefono baterija turi savo galiojimo laiką. Netinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, greta šildytuvų, stipriai įkaistančiose vietose, laikomos ar pasenusios ličio jonų baterijos gali užsidegti ar netgi sprogti. Tad, jei vis dar nenorite atsisveikinti su nenaudojamu mobiliuoju telefonu, rekomenduojame bent kartą per pusmetį patikrinti telefone esančios baterijos būklę: ar ji nėra padidėjusi, išsipūtusi, ar neteka skysčiai ir pan.“, – pataria L. Ivanauskas.

4 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia, jog kartą metuose jiems prireikė atsargai laikomo mobiliojo telefono, tuo tarpu net 45 proc. „budinčių“ įrenginių taip ir lieka niekada nebepanaudojami. Seni telefonai namuose saugomi su mintimi „o gal dar prireiks“. Pavyzdžiui, kad būtų kuo greitai pakeisti sugedusį pagrindinį telefoną. EPA direktorius L. Ivanauskas teigia, jog tausojant gamtos išteklius naudingiausia būtų nebenaudojamą, tačiau dar veikiantį mobilųjį telefoną perleisti į antrinę rinką – parduoti ar padovanoti.

Jei įrenginys jau nebepataisomai sugedęs – antras šansas jam greičiausiai ir nebus suteiktas, todėl reikėtų jį, kaip ir kitus smulkiuosius elektroninius prietaisus, išmesti į specialiai tam skirtus konteinerius. Smulkiąją elektroniką taip pat galima išmesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius – jų EPA visoje Lietuvoje yra pastačiusi daugiau nei 4 tūkst. Artimiausius elektronikos atliekų surinkimo taškus galima atrasti, naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“.

Tuo tarpu stambiųjų elektronikos atliekų, pvz., šaldytuvų, šaldiklių, televizorių ir pan., galima atsisakyti, iškviečiant EPA atliekų surinkėjus. Jie stambiąsias elektronikos atliekas išveža nemokamai, tereikia iškvietimą užregistruoti paskambinus telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemokamai iš namų išvežamos pilnos komplektacijos stambiosios elektronikos atliekos.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausa atlikta 2017 m. kovo 16–23 dienomis, jos metu apklausti 1004 respondentai iš visos Lietuvos.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Rastas būdas iššifruoti vienu pavojingiausių „Trojos“ virusų užkrėstus failus

„Kaspersky Lab“ išleido atnaujintą nemokamą paslaugą „RannohDecryptor“ kovoti su naujausio šifruotojo „CryptXXX“ – vieno plačiausiai paplitusių ir pavojingiausių šio tipo virusų – versijomis. skaityti »

„Danske Bank“ ragina gyventojus saugoti savo duomenis

Suaktyvėjus piktavalių asmenų bandymams išvilioti iš bankų klientų konfidencialią informaciją, susijusią su sąskaitomis, prisijungimo kodais, mokėjimo kortelėmis ir slaptažodžiais, „Danske Bank“ ragina gyventojus išlikti budrius ir šių duomenų niekam neatskleisti. skaityti »

Apsaugos sistemų rinka augs 4,6 proc. kasmet

Tyrimų bendrovės „IHS Markit“ duomenimis, 2015 m. duomenų apsaugos sistemų rinkos apimtis sudarė 60,3 mlrd. JAV dolerio. skaityti »

Saugumo prognozės 2017-iesiems

„Kaspersky Lab“ ekspertų nuomone, 2017 m. svarbiausi bus duomenų ir naudotojų asmeninio gyvenimo konfidencialumo išsaugojimo klausimai, taip pat saugumo lygio užtikrinimas naudojant virtualias valiutas. skaityti »

„Cisco Systems Inc.“ kuria savisaugos nuo kibernetinių atakų sistemą

„Cisco Systems Inc.“ kuria išmaniąją savisaugos sistemą, veikiančią dirbtinio intelekto pagrindu, kuri padėtų aptikti kenksmingą programinę įrangą. skaityti »

2016 m. grėsmių apžvalga: serveriai parduoti, globalūs kompiuterių zombių tinklai ir dėmesys mobiliesiems įrenginiams

2016 m. didžiausios pasaulio kibernetinės grėsmės buvo susijusios su pinigais, informacija ir noru žlugdyti. skaityti »

Kova su išpirkos reikalaujančiais virusais įgauna pagreitį

Pasaulinė kova su išpirkos reikalaujančiais virusais įgauna pagreitį, ir dabar prie projekto „No More Ransom“ („Jokių išpirkų“) prisijungė jau daugiau nei 30 naujų partnerių iš viešojo ir privataus sektorių. skaityti »

Kaip saugiai pirkti dovanas internete

Nors prekybos atstovai tikina, kad kalėdinė el. prekyba neprilygsta parduotuvių šturmui Juodąjį penktadienį, ieškantys dovanų internete turi būti itin atidūs ir šiuo periodu. skaityti »

Tobulėja „Android“ išpirkos reikalaujantys kenkėjai

„Android“ naudotojai atakuojami įvairių tipų naudos ieškančių kenksmingų programų, dažniausiai tarp jų pasitaiko vadinamieji „policijos kenkėjai“, bandantys įbauginti aukas sumokėti baudas, esą jų įrenginiuose buvo aptiktas nelegalus turinys. skaityti »

Išpuoliai prieš verslą vykdomi kas 40 sekundžių

2016 m. išpirkos reikalaujančių virusų išpuolių prieš verslą padaugėjo tris kartus – nuo išpuolių kas 2 minutes sausį iki kas 40 sekundžių spalį. skaityti »