Nori būti saugus – nesidalink savo įrenginiais ir duomenimis

Publikuota: 2017 m. birželio 20 d. antradienis

Naudotojai rizikuoja savo slaptais duomenimis, kai su kitais žmonėmis dalijasi informacija ir įrenginiais. „Kaspersky Lab“ ataskaita „Mano brangieji duomenys: nepažįstamų keliamas pavojus“ atskleidė dalijimosi duomenimis įpročius ir nustatė, kad žmonės, kurie dalijasi savo duomenimis ir įrenginiais, praranda duomenis ir dėl to patiria problemų.

Žmonės, kurie dalijasi savo duomenimis su kitais, patiria sudėtingų skaitmeninių problemų, pavyzdžiui, beveik pusė naudotojų, kurie dalijosi savo duomenimis internete, buvo praradę duomenis iš išmaniųjų telefonų (47 proc.). Duomenų praradimo tikimybė yra mažesnė tarp tų, kurie savo duomenimis nesidalija, – tik 13 proc. jų neteko informacijos iš savo išmaniųjų įrenginių. Dar didesnę riziką patiria tie, kurie dalijasi savo informacija su nepažįstamaisiais. 59 proc. išmaniųjų telefonų naudotojų, kurie dalijosi duomenimis su nepažįstamais, prisipažino, kad prarado duomenis.

Žmonės, kurie skaitmeniniu būdu dalijasi savo duomenimis, taip pat paminėjo ir kitų su įrenginiais susijusių problemų. Dažniausiai sulaukia įkyrių skelbimų (51 proc. palyginti su 25 proc. naudotojų, kurie nesidalija), kyla problemų dėl akumuliatoriaus našumo (41 proc. palyginti su 17 proc.), be jų sutikimo įrenginyje veikiančių programų (19 proc. palyginti su 6 proc.) ir kenkėjiškų programų (14 proc. palyginti su 4 proc.).

Taigi problemų kyla žmonėms, kurie dalijasi savo įrenginiais, pavyzdžiui, paskolino savo išmanųjį telefoną kitam asmeniui pasinaudoti tam tikrą laiką, paliko atrakintą įrenginį viešoje vietoje, pasidalijo savo įrenginio PIN kodu ir taip toliau. Tikėtina, kad tokie neatsargūs naudotojai gali lengviau prarasti savo duomenis, pavyzdžiui, daugiau nei pusė (65 proc.) paskolinusiųjų savo telefoną prarado duomenis, palyginti su 34 proc. neskolinusiųjų.

„Mūsų tyrimas rodo, kad skaitmeniniais duomenimis besidalijantys žmonės dažniau juos praranda, todėl jų skaitmeninis gyvenimas yra sudėtingesnis. Ši problema tampa dar opesnė, kai naudotojai dalijasi skaitmeniniu įrenginiu, ypač su nepažįstamais asmenimis. Naudotojai savo įpročių greičiausiai nebepakeis, tačiau labai svarbu kuo daugiau žinoti apie galimus duomenims ir įrenginiams gresiančius pavojus. Mes rekomenduojame rinktis apsaugos sprendimus, kurie prisitaiko ir atitinka naudotojų poreikius, nepriklausomai nuo esamos aplinkos. Šis metodas nustato sudėtingas ir tikslines grėsmes ir siūlo sprendimus, padedančius sumažinti galimą žalą duomenims ir įrenginiams bei suteikiančius galimybę mėgautis visais virtualaus pasaulio pranašumais“, – sako Andrejus Mochola (Andrei Mochola), „Kaspersky Lab“ produktų plėtros vartotojams skyriaus vadovas.

„Kaspersky Lab“ siūlo  sistemą „Kaspersky Total Security“, kuri suteikia apsaugą „Mac“, „iPhone“, „iPad“ ir „Android“ įrenginiams. Tokios funkcijos kaip atsarginių kopijų darymas ir duomenų iššifravimas apsaugo naudotojų duomenis. Be to, apsauga nuo šlamštalaiškių, programinės įrangos valymo ir programų valdymo funkcijos užtikrina, kad įrenginiai ir toliau puikiai veiktų.

„Mano brangieji duomenys: nepažįstamų keliama rizika“ ataskaitai panaudoti 2017 m. sausį bendrovės „Toluna“ ir „Kaspersky Lab“ internetu atliktos apklausos tyrimo rezultatai. Tyrime buvo vertinamos vyresnių nei 16 metų 16 250 interneto naudotojų iš 17 viso pasaulio šalių nuomonės.

Šaltinis: Kaspersky Lab
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Baltijos šalių ir partnerių atstovai stiprino bendradarbiavimą sprendžiant pavojingus kibernetinius incidentus

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atstovai dalyvavo JAV pajėgų Europoje vadavietės organizuotuose kibernetinio saugumo pratybose „Baltic Ghost 2017“ Štutgarte. skaityti »

50 slaptažodžių per valandą: kaip galima sukompromituoti verslo tinklą su 20 JAV dolerių kainuojančiu įrenginiu

„Kaspersky Lab“ ekspertai nustatė, kad galingą įsilaužimo įrankį per kelias valandas galima sukurti už maždaug 20 JAV dolerių. skaityti »

„Petya“ – ne virusas, o galingas naikinimo ginklas

Pradeda aiškėti, kad Ukrainą atakavęs virusas „Petya“ buvo sukurtas atrodyti kaip išpirkos reikalaujantis kenkėjas, bet pagrindinis jo tikslas buvo naikinti tam tikrų sistemų duomenis, į kurias programišiai nusitaikė tikslingai. skaityti »

Išpirkos reikalaujantys virusai pavojų kelia išsivysčiusioms rinkoms

Išpirkos reikalaujančių virusų platintojai daugiausia dėmesio skiria turtingoms šalims. Išsivysčiusiose rinkose ne tik aukštesnis pajamų lygis, bet ir pažangesnė mobiliojo ir elektroninio mokėjimo infrastruktūra. Pagal skaityti »

Paaiškėjo kompiuterinio viruso „Petya“ plitimo būdas Ukrainoje

Programišiai atakai panaudojo buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra gana populiari Ukrainoje, naudojama skirtingose industrijose, įskaitant finansines institucijas. skaityti »

Pasaulį atakuoja virusas „Petya“

Birželio 27 d. pasaulį vėl atakavo „WannaCry“ tipo virusas – „Petya“. skaityti »

Gimtadienių priminimo programa veikė kaip reklaminis virusas

Iš pažiūros nekenksminga „Windows“ operacinėje sistemoje veikianti programa „Birthday Reminder” buvo naudojama „pakabinti“ DNS ir rodyti vartotojams reklamas. skaityti »

Kibernetiniams įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Internete kasdien pasirodo tūkstančiai naujų virusų atmainų, o didžioji jų dalis išnaudoja jau žinomus, tačiau vartotojų taip ir nepašalintus pažeidžiamumus. skaityti »

Gali pasikartoti „WannaCry“ atakų scenarijus: šįkart taikinyje – „Linux“

Saugumo ekspertai įspėja, kad po globalios „WannaCry“ atakos galime sulaukti dar vienos kenkėjų bangos. skaityti »

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kenksminga programa „Turla“ socialiniame tinkle „Instagram“ šnipinėja savo potencialias aukas. skaityti »