Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) praėjusiais metais ištyrė 21,8 tūkst. pranešimų apie incidentus elektroninėje erdvėje, o tai yra du kartus daugiau nei 2010 metais. Panašu, jog ir 2012 – ieji  informacijos saugumo srityje žada būti sudėtingi.

Kibernetiniai nusikaltėliai nebėra pavieniai chuliganai

Dar visai neseniai Šveicarijoje vykusiame Pasaulio ekonomikos forume pasigirdo aktyvių raginimų imtis tarptautinių veiksmų stabdant kibernetinius nusikaltimus. Pasak valstybių pareigūnų bei verslo atstovų, nusikaltėliai juda pirmyn internetiniu greičiu, tačiau kai kurios šalys vis dar velkasi jiems iš paskos ir juda vėžlio žingsniu. Tai puikiai iliustruoja „Wikileaks“ atvejis ir jo sukelti skandalai, kurie mirgėte mirga viso pasaulio laikraščių pirmuosiuose puslapiuose. Specialistai pabrėžia, kad 2011-ieji buvo programišių klestėjimo ir tam tikro chaoso metai. Tačiau viena tapo aišku, kad svarbi informacija tapo itin pažeidžiama, o programišių galia niekam abejonių nebekelia. Tad informacinių technologijų ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2012 metai gali tapti rimtu iššūkiu informacijos saugumo srityje.

Daugelis specialistų sutinka, kad šie metai gali tapti kibernetinio karo metais. Šių dienų įvykiai ir programišių išpuoliai parodė, kad niekas nėra apsaugotas nuo informacijos nutekėjimo. Kibernetiniai nusikaltėliai jau nebėra pavieniai chuliganai. Siekdami pelno ar tam tikrų interesų, šia veikla užsiima gerai koordinuojamos bei finansuojamos struktūros ir organizacijos. Suprantama, kad atskirų šalių vyriausybės deda didžiules pastangas, siekdamos sumažinti tokių nusikaltimų grėsmę, tačiau privataus sektoriaus atstovai privalo patys susikurti apsaugos sistemas, idant pažabotų šiuos nusikaltėlius.  

Duomenys panaudojami šantažui

Spcialistų teigimu, Lietuvai sparčiai žengiant į technologijų amžių incidentų interneto erdvėje  skaičius augs. Tai puikiai atspindi dar neseniai įvykęs kibernetinis išpuolis prieš Lietuvos banką.  

IT ekspertai pastebi, kad praūžus ekonominei krizei, daugelis kompanijų buvo linkę taupyti informacinių technologijų, o ypač saugumo sąskaita. Tačiau akivaizdu, kad organizacijos ir pavieniai asmenys, atsisakę skirti lėšų duomenų apsaugai, labai rizikuoja. Juk programišių taikiniu vis dažniau tampa ne vien korporatyvinė bei jautri organizacijų informacija, tačiau ir asmeniniai darbuotojų duomenys, kurie vėliau panaudojami įvairiam šantažui.