Svarbių dokumentų spausdinimas įmonėms gali sukelti nemalonumų

Publikuota: 2017 m. sausio 26 d. ketvirtadienis

Remiantis statistika, prieš trejus metus vidutinis JAV biuro darbuotojas per metus spausdinimui sunaudodavo 10 tūkstančių popieriaus lapų. Jei ekologiškumo idėjos šį vartojimo mastą galėjo sumažinti, duomenų saugumui kylančios grėsmės vis dėlto niekur nedingo.

Pasak duomenų praradimo prevencijos (DLP – Data Loss Prevention) sprendimų kūrėjų, įprasta daugiau kalbėti apie elektroninių duomenų apsaugą: kaip juos saugoti įrenginiuose ar serveriuose, kaip užkirsti kelią jų nutekinimui ar sugadinimui. Tačiau ne mažesnė rizika kyla duomenims, kurie buvo išspausdinti.

Saugumo ekspertų nuomone, ir šioje srityje didžiausia grėsme išlieka žmogiškasis faktorius. Visais tokiais atvejais svarbūs verslo duomenys gali patekti į netinkamas rankas. Ir tam nebūtina dairytis blogų kėslų turinčių įsibrovėlių – atspausdintus dokumentus gali paimti kitas įmonės darbuotojas, kuris neturi teisės dirbti su gauta informacija. Gana dažnai apie dokumentų pasisavinimą net nesužinoma, nes jų neradus ant spausdintuvo neretai pagalvojama, kad taip nutiko dėl techninio gedimo, o ne dėl saugumo incidento.

Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai įmonėse naudojami spausdintuvai pastatomi bendro naudojimosi patalpose – koridoriuje, laukiamajame prie administratorės stalo ir pan. Todėl atspausdintus dokumentus gali pamatyti ar paimti bet kuris įmonės darbuotojas, o blogiausia – pašalinis, į įmonę užsukęs žmogus. Dėl šios priežasties patariama ne tik statyti spausdintuvus uždaresnėse vietose, bet ir laikytis „švaraus stalo“ taisyklės, kai svarbūs dokumentai nėra paliekami atvirai.

Dirbant su svarbiais dokumentais patariama naudoti ženklinimą vandens ženklais, skirstant duomenis į kategorijas, kad darbuotojai tinkamai įvertintų jų saugojimo svarbą . Taip pat rekomenduojama atlikti reguliarius spausdinimo auditus ir įvertinti, kokie duomenys yra spausdinami, ar tai daroma tikslingai.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

„Gemalto“ sustiprins „Samsung Pay“ saugumą

Saugumo sprendimų lyderė „Gemalto“ įdiegs papildomas apsaugos priemones į išmaniuosius telefonus „Samsung Galaxy S8“ skaityti »

Valandų valandos išmaniojo ekrane: kaip išsaugoti sveikas akis?

Vargu ar valandų skaičių, praleistą žiūrint į išmaniojo ekraną, pavyks sumažinti, todėl labai svarbu apsaugoti regėjimą. skaityti »

Lietuviams sunku išsiskirti su nebenaudojamais telefonais

Ekspertai atkreipia dėmesį saugumo dėlei namie esančius nebenaudojamus elektronikos prietaisus reguliariai patikrinti. skaityti »

„American Express“ ir „Visa“ kovos prieš sukčiavimus

„American Express“ ir „Visa“ paskelbė apie bekontakčių operacijų pokyčius, siekiant sustiprinti operacijų apsaugą. skaityti »

Kiekvienas išmaniojo įrenginio naudotojas privalo išmanyti skaitmeninę higieną

Išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir kompiuteriuose nuolat didėja saugomos informacijos apimtis, tai kelia riziką dėl prastos naudotojų skaitmeninės higienos. skaityti »

„Windows 10“ palaikys interneto bankininkystės biometrijos sistemą

Didžiosios Britanijos bankas „Lloyds“, bendradarbiaudamas su „Microsoft“, ketina įdiegti veidų ir pirštų atspaudų atpažinimo technologiją interneto bankininkystėje. skaityti »

Kroviklis gali stebėti namus

Sukurtas įrenginys, vienu metu atliekantis elektroninių prietaisų kroviklio ir vaizdo stebėjimo kameros funkcijas. skaityti »

„Mastercard“ įsigijo apsaugos sistemų bendrovę „NuData Security“

Tarptautinė mokėjimo sistema „Mastecard“ įsigijo apsaugos sistemų bendrovę „NuData Security“. skaityti »

Londono oro uoste nebereikės pasų

Londono oro uoste Heathrow pradėta testuoti veidų atpažinimo sistema. skaityti »

Interneto svetainės išsiaiškins robotus nepastebimai

„Google“ paskelbė patobulinusi identifikacijos mechanizmą „reCAPTCHA“, gebantį skirti tikrus interneto naudotojus nuo interneto robotų. skaityti »