Vaikų pažeidžiamumo internete priežastis – ir tėvų požiūris

Publikuota: 2014 m. vasario 27 d. ketvirtadienis

Saugumo ekspertai pastebi, kad augant grėsmių kiekiui vaikams elektroninėje erdvėje, tėvų požiūris į saugumą vis dar pasyvus. ESET tyrimas atskleidė, kad prieigą prie interneto turi daugiau nei du trečdaliai nepilnamečių vaikų, kita vertus, tėvų kontrolės funkciją, kuri padeda stebėti vaikų veiklą internete, naudoja mažiau nei pusė tėvų. Dar mažiau jų kalba su vaikais apie galimas grėsmes ir apsisaugojimo būdus. Šie duomenys rodo, kad milijonai vaikų paliekami dorotis su galimomis grėsmėmis patys.

ESET atliko tyrimą Didžiojoje Britanijoje, kuris parodė, kad 77 proc. tėvų per pastaruosius metus savo vaikams pirko bent po vieną įrenginį, kuriuo galima jungtis prie interneto. Tačiau tik 45 proc. jų įdiegta tėvų kontrolės funkcija, leidžianti stebėti vaiko veiksmus elektroninėje erdvėje. Tyrimo Didžiojoje Britanijoje duomenys atskleidžia panašią situaciją ir daugelyje kitų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

ESET atskleidė, kad vienas iš keturių tėvų niekada nekalba su vaikais apie saugumą internete, dar 45 proc. sakosi tikintys, kad už švietimą apie saugumą atsakinga turėtų būti ne jie, o mokykla. Įdomu tai, kad pusė apklaustų tėvų pažymi manantys, kad jų vaikais slepia nuo jų tai, ką veikia internete. Tyrimas, kurio metu apklausti 5-18 metų vaikus turintys tėvai, atskleidė, kad kas trečias pripažįsta nepasirengęs ir neturintis žinių šviesti vaikus apie saugumą internete.

Šiais metais pagrrindinės grėsmės vaikams internete bus šios:

Kibernetinės patyčios. Ekspertai pastebi, kad vis daugiau vaikų naudojantis internetu, čia iš žaidimų aikštelės kraustosi ir patyčios. Tam tikros formos patyčias internete, pvz. socialinėje erdvėje, sakosi patyrę daugiau nei 88 proc. iki 18 metų amžiaus vaikų. Tai ir įžeidžiantys įrašai, asmeninių nuotraukų paviešinimas, neapykantos, netolerancijos kurstymas.

Nusikalstamų tikslų turintys nepažįstamieji. Tai nėra tradiciniai kibernetiniai sukčiai. Pastarieji taikosi į apčiuopiamą naudą – finansinius ar konfidencialius duomenis, šnipinėjimą. Nusikalstamų tikslų turintys nepažįstamieji taikosi konkrečiai į vaikus. Tai gali būti elementarūs vagys, kurie siekia išgauti informaciją apie namuose saugomą turtą, laiką, kada nėra suaugusiųjų. Neretai tai būna ir seksualinių ar smurtinių tikslų turintys nusikaltėliai. Visais atvejais jų veikimo būdas panašus – prisidengus nepilnamečiu siekti draugystės ir pasitikėjimo, todėl mokymą „nekalbėk su nepažįstamaisiais“ tėvai turi diegti elgesiui ne tik gatvėje, bet ir internete.

Žaidimai internete. 80 proc. vaikų iki 18 m. amžiaus teigia žaidžiantys kompiuterinius žaidimus internete. 47 proc. jų žaidimų metu bendrauja su žmonėmis, kurių nėra matę realiame gyvenime. Grėsmę vaikams gali kelti ir tokie, atrodytų nekalti, veiksmai, kaip tikro vardo ir pavadės naudojimas žaidėjo slapyvardžiui, internetinės vaizdo kameros naudojimas.

Saugumo ekspertų teigimu, išlieka ir tradicinė kibernetinių atakų grėsmė. Grėsmės internete neturi ir sienų, ir amžiaus cenzo. Prie kompiuterio, telefono, planšetės ekrano sėdintis vaikas ar paauglys, tikėtina, netgi lengviau taps „phishing“ atakų, virusų ar kenkėjiškų programų auka.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„No More Ransom“ iniciatyva: daugiau nei 28 000 iššifruotų įrenginių

Prieš metus, 2016 m. liepos 25 d., Nyderlandų nacionalinė policija, Europolas, „McAfee“ ir „Kaspersky Lab“ pradėjo iniciatyvą „No More Ransom initiative“. skaityti »

Naujas pavojingas bankinis „Trojos“ virusas pasirengęs pulti

„Kaspersky Lab“ ekspertai aptiko „NukeBot“ – naują kenkėjišką programą, kuri skirta vogti internetinės bankininkystės klientų duomenis. skaityti »

Dėmesio: plinta apgaulingos SMS žinutės

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje plinta SMS pranešimai, kuriais piktavaliai siekia išgauti prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. skaityti »

Darbuotojų identifikacijai po oda įsiuvami lustai

Dvi įmonės jau eksperimentuoja savo darbuotojams po oda įsiūdamos mikroschemas. skaityti »

Ar pildosi 2017 m. saugumo prognozės?

Panašu, kad ekspertai nesuklydo prognozuodami išpirkos reikalaujančių kenkėjų gausą ir kitas saugumo grėsmes šiems metams. skaityti »

„Kaspersky Lab“ švenčia 20 metų jubiliejų

1989 m. jaunas programinės įrangos inžinierius nustatė, kad jo kompiuterį užpuolė nežinomas „Cascade“ virusas. Tas inžinierius – tai Eugenijus Kaspersky. skaityti »

„Mastercard“ investuoja į dirbtinio intelekto technologijas

„Mastercard“ įsigijo dirbtinio intelekto technologijas kuriančią įmonę „Brighterion“. skaityti »

Kibernetinio saugumo taryboje aptartas Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos rengimas

Liepos 12 d. įvyko jau penktasis nuo 2015 m. egzistuojančios Kibernetinio saugumo tarybos, vadovaujamos Tarybos pirmininko – Krašto apsaugos viceministro Edvino Kerzos – posėdis. skaityti »

Socialiniai tinklai darbe – kaip užtikrinti įmonės saugumą?

Remiantis „Cisco“ ataskaita, masinę auditoriją sutraukiantys internetiniai puslapiai, taip pat ir socialiniai tinklai, kelia ženklią grėsmę verslo duomenų saugumui. skaityti »

Interneto bankininkystės saugumo incidentai bankams kainuoja 1,8 mln. JAV dolerių

61 proc. kibernetinio saugumo incidentų, susijusių su internetine bankininkyste, puolamoms institucijoms pridaro papildomų išlaidų, įskaitant duomenų, prekių ženklo ar įmonės reputacijos praradimą, konfidencialios informacijos nutekėjimą ir t. t. skaityti »