VILNIAUS MIESTO TARYBA
SPRENDIMAS Nr.171
1998 05 18
Dėl Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklių
tvirtinimo
Vilniaus miesto taryba
NUSPRENDŽIA:
1. Patvirtinti Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste
taisykles (pridedama).
2. Pavesti seniūnams, Tvarkos palaikymo ir priežiūros,
Aplinkos apsaugos, Sveikatos apsaugos, sanitarijos ir higienos
bei Miesto ūkio skyriams kontroliuoti, kaip laikomasi šių
taisyklių.
3. Asmenys, pažeidę šias taisykles, atsako Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta
tvarka.
4. Įpareigoti Vilniaus miesto valdybą per mėnesį nuo šio
sprendimo priėmimo dienos patvirtinti Mokesčių už šunų ir kačių
registravimą bei kitas paslaugas rinkimo, apskaitos ir naudojimo
tvarką.
5. Įpareigoti seniūnus iki 1998 m. gruodžio 30 d.
kiekviename mikrorajone įrengti bent po vieną šunų vedžiojimo
aikštelę (vėliau ir daugiau pagal poreikį) ir šių aikštelių
išdėstymo schemas.
Mero pirmasis pavaduotojas Juozas Imbrasas
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto tarybos
1998 m. gegužės 18 d.
sprendimu Nr.171
GYVŪNų AUGINIMO IR LAIKYMO VILNIAUS MIESTE
TAISYKLĖS
Bendrosios nuostatos
1. Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklės
galioja Vilniaus mieste ir j privalo laikytis visi fiziniai bei
juridiniai asmenys.
2.Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties,
dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir
priežiūros, sanitarijos ir higienos bei veterinarijos, aikštelių
šunims vedžioti įrengimo, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir
karantino reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo,
apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka,
atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą bei kiti dalykai.
3. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos,
atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius, į tarnybų, susijusių
su gyvūnų priežiūra, struktūrą, į veiklą bei kitus specifinius
klausimus.
Gyvūnų laikymas ir priežiūra
4. Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių
taisyklių reikalavimų.
5. Gyvūnų savininku gali būti kiekvienas fizinis asmuo,
sulaukęs 16 metų, arba juridinis asmuo.
6. Leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės
paskirties gyvūnus, išskyrus pavojingus žvėris, roplius, kurie
dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei
ir sveikatai. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik
pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos
institucijos.
7. Ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik
savininko atskiroje nuosavoje uždaroje valdoje ar uždaroje
valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Esant
kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų
pilnamečių narių sutikimą. Gyvūnų savininkai ar globotojai
privalo turėti Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir
seniūnijos, kurios teritorijoje gyvena, leidimus.
8. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų
higienos normų.
9. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su
jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir
valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka.
10. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis
sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo
sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei
veislės ypatumus.
11. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir
pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių
ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų
teisių ir interesų.
12. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir
prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną
atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat
rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir
eksploatavimo įrengimais.
13. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems
priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų
žalos kitų savininkų turtui.
14. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar
jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama
nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
15. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines
kolekcijas gali tik gavę Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą
ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos.
16. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik
specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos,
laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės
įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
17. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų,
organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo
aikštelėse, kituose objektuose, tik turint Vilniaus visuomenės
sveikatos centro ir seniūnijos leidimą.
18. Sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų privačių
statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau
kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose.
19. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti,
tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus namus, butus) turi būti
pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas ( ženklas - baltas 25
cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio
viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas -
"Palaidas šuo"). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas.
20. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose,
sandėliuose, traukinių vagonuose, įvairios paskirties
vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys
apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo
ženklų.
21. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose
saugojimo vietose: traukinių platformų, atvirų sandėlių, sodų,
gyvulių laikymo teritorijose ir pan.
22. Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos
pažymėjimą, pasą ar Veterinarinės tarnybos pažymėjimą.
23. Viešosiose vedžiojimo vietose šunys turi būti
vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės
praeiviams, esant pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti
sutrumpintas iki 1 m. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių
nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiai (su žetonais -
beglobiai).
24. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo atveju
šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti
šunis kaip gynybos priemonę.
Gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose
25. Viename bute leidžiama nuolat laikyti tik Vyriausybės
įgaliotos institucijos nustatytą gyvūnų skaičių.
26. Laikyti šunis, kates bute, taip pat privačiame name,
kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint
raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
27. Iš buto į laiptinę, koridorių visus šunis būtina vesti
su pavadėliu ir antsnukiu.
28. Šunį vežti liftu galima tik tuo atveju, jei tam
neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte.
29. Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba
specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
30. Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo
užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos
bendrojo naudojimo patalpos.
31. Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6
val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
32. Draudžiama:
32.1. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus
rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti;
32.2. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar
numarinti gyvūną;
32.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
32.4. organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su
gyvūnais;
32.5. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant
(baudžiant);
32.6. nesirūpinti gyvūno sveikata, laikyti be maisto,
vandens, kankinti;
32.7. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo
tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai
kyla epizootijos pavojus;
32.8. šunis vedžioti masinėse žmonių susirinkimo vietose,
kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-
darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose,
pliažuose, skveruose; prie gyvenamųjų namų, jei yra šunų
vedžiojimo aikštelė, žaliojoje vejoje; parkuose, išskyrus jų
pakraščius arba įrengtas šunų vedžiojimo aikšteles. Taip pat
lankytis su šunimis, katėmis, kitais gyvūnais maisto
parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose, kirpyklose ir pan. bei
leisti šunis vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus
(nepriklausomai nuo to, ar jie su pavadėliu ir antsnukiu, ar be
jų);
32.9. šunis ir kates laikyti parduotuvėse, mėsos,
kulinarijos gaminių cechuose, skerdyklose, viešojo maitinimo ir
gydymo įstaigose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose,
koridoriuose, bendrojo naudojimo patalpose, balkonuose;
Pastaba. Išimties tvarka leidžiama šunis, kates laikyti
mokyklų, lopšelių - darželių, sanatorijų, pansionatų
teritorijose, turint Visuomenės sveikatos centro leidimą.
32.10. kačių ir šunų priežiūrai semti smėlį iš vaikų
žaidimo smėlio dėžių, į jas pilti smėlį, užterštą kačių ir šunų
ekskrementais, bei vesti šunis ir kates čia tuštintis;
32.11. daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties
gyvūnus;
32.12. šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus
tuos, kurie be bendrų virtuvių);
32.13. prekiauti gyvūnais Vilniaus miesto savivaldybės
nenumatytose tam vietose;
32.14. numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba
užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti
kontroliuojamos;
32.15. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias
medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą,
sportinius rezultatus, išskyrus tas, kurių naudojimą
reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
32.16. prekiauti ūkinės paskirties gyvūnais viešosiose
vietose ir turgavietėse, išskyrus Savivaldybės bendros paskirties
turgavietes, kurių vidaus taisyklėse numatyta prekiauti smulkių
gabaritų gyvūnais (triušiais, paukščiais, nepavojingais ropliais
ir kt.);
32.17. gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties
gyvūnus.
32.18. maudyti gyvūnus paplūdimiuose, kuriuose tuo metu
maudosi žmonės.
Gyvūnų vežimas
33. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių,
kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine
veterinarijos tarnyba.
34. Draudžiama vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios
yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai.
35. Gyvūnų išvežimo iš Lietuvos klausimus reglamentuoja
Vyriausybė.
36. Visuomeninėse miesto transporto priemonėse gyvūnus
leidžiama vežti laikantis Keleivių ir bagažo vežimo ir šių
taisyklių.
Laukinių gyvūnų gaudymas ir laikymas
37. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir
jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos apsaugos
ministerijos leidimą ir laikydamiesi nustatytos tvarkos.
Laikyti - vadovaujantis ir šių taisyklių 7 punktu.
38. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi
būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami
pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių
taisyklių reikalavimus.
Sanitarijos ir higienos reikalavimai
39. Gyvūnų šeimininkai privalo laikytis sanitarijos ir
higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad jų gyvūnai nedarytų žalos
aplinkai.
40. Šunis galima vedžioti tik šunų vedžiojimui skirtose
aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose
vietose.
41. Vedant šunis, kates ir kitus gyvūnus (važiuojant,
jojant arkliais, žirgais) viešosiose vietose ir jiems priteršus,
taip pat priteršus namo koridorių, liftą, balkoną, kitas bendrojo
naudojimo vietas, transporto priemones, jų savininkai ar
atsakingi asmenys privalo turėti reikiamas priemones ir
nedelsiant surinkti bei išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai
padaryti, atsakingi asmenys atsako pagal Administracinių teisės
pažeidimų kodekso 110, 161 str.
42. Gyvūnai turi būti sveiki, be niežų, išplikusių egzemų,
patologiškai nesiseiliojantys. Ligoti gyvūnai turi būti
nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
Veterinarijos reikalavimai
43. Visi šunys bei kiti gyventojų laikomi gyvūnai,
potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami,
jeigu kitaip nenurodyta Veterinarinės tarnybos pažymėjime.
Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti ir nuo maro, infekcinio
hepatito, gastroenterito, taip pat atlikti dehelmintizaciją.
Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3
mėnesiams.
44. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar
kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas
turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai (arba Visuomenės
sveikatos centro Pasiutimo ligos profilaktikos kabinetui, Pylimo
g. 3/1, 210 kab. tel. 610601) ir Veterinarijos tarnybai.
Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžioja kitus
gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti 10 parų ir
sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.
45. Jei šuo, katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių būtina
išsaugoti lavoną ir pranešti Beglobių gyvūnų karantino tarnybai.
Aikštelių šunims vedžioti įrengimas ir priežiūra
46. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendrojo
naudojimo želdynuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose
žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių. Žemės
plotas aikštelei skiriamas miesto Valdybos sprendimu. Tai
aptvertos kietos arba žolės dangos aikštelės. Jose turi būti
pastatytas šis inventorius: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su
smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų
ekskrementams supilti. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai
reikalingą minimalų inventorių. Aikštelės turi būti prižiūrimos
pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų
priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros
metu apšviestos.
47. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu "Aikštelė šunims
vedžioti" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone
pavaizduotas baltas šuns siluetas.
48. Aikštelės ir smėlio su ekskrementais dėžės bei duobės
turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį,
vasarą - kas 10 dienų.
49. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsako seniūnijų
seniūnai.
50. Viešojoje vietoje šuo turi turėti registracijos žetoną.
51. Kiekviename mikrorajone turi būti bent po vieną stendą
su šunų vedžiojimo aikštelių išdėstymo schemomis. Stenduose
pateikiama informacija apie šunų laikymo ir vedžiojimo tvarką. Už
stendų įrengimą atsako seniūnai.
52. Draudžiamos šunis vedžioti vietos gali būti pažymėtos
užrašu "Vedžioti šunis draudžiama" ir apvaliu 25 cm skersmens
ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su
įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn,
į ženklo dešinę dalį.
Registravimas, apskaita, mokesčiai už paslaugas
53. Šunų savininkai privalo registruoti laikomus gyvūnus
pagal gyvenamąją vietą ir mokėti nustatyto dydžio mokesčius. Gali
būti laisvanoriškai registruojamos ir katės.
54. Paslaugų (šunų vedžiojimo aikštelių įrengimą ir
priežiūrą, teritorijų tvarkymą, gyvūnų registravimą, dokumentų ir
žetonų išdavimą, beglobių gyvūnų gaudymą ir karantiną) mokesčių
dydžius nustato miesto Taryba.
Mokesčių už šunų ir kačių registravimą bei kitas paslaugas
rinkimo, apskaitos ir naudojimo tvarką tvirtina Vilniaus miesto
valdyba.
55. Šunų ir kačių apskaitą, registravimą, mokesčių už
paslaugas rinkimą atlieka seniūnijos savo teritorijose.
56. Gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrijos,
įmonės, įstaigos, organizacijos registruoja šunis, vykdo jų
apskaitą, renka nustatytus mokesčius iš šunų savininkų bei teikia
nustatyta tvarka žinias seniūnijoms.
57. Individualių namų savininkai, laikantys šunis,
registruoja juos seniūnijose pagal gyvenamąją vietą.
58. Įmonės, įstaigos, bendrijos, bendrovės ir kitos
organizacijos, turinčios sarginius, tarnybinius šunis,
registruoja juos seniūnijose pagal teritorinį paskirstymą.
59. Šunys ir katės registruojami specialiuose apskaitos
žurnaluose. Kiekvienam šuniui ir katei išrašomi registravimo
pažymėjimai ir išduodami vienodos formos žetonai (žymekliai).
Benamių (beglobių) gyvūnų karantino tarnybų darbo
reglamentas
60. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymu bei karantinu
rūpinasi specialiai tam sukurta Beglobių gyvūnų karantino
tarnyba. Šios tarnybos darbą koordinuoja Miesto ūkio skyrius.
61. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymą organizuoja miesto
seniūnijos kartu su Beglobių gyvūnų karantino tarnyba.
62. Draudžiama naikinti benamius (beglobius) gyvūnus,
naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą.
Beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai yra atsakingi už
šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą ir gali būti įstatymų
nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn, jei nesilaiko karantino
reikalavimų.
63. Jei pagaunami šunys, turintys registracijos žetoną, ar
katės, turinčios antkaklį su adresu ar registracijos žetoną,
Beglobių gyvūnų karantino tarnybos darbuotojai privalo iš karto
pranešti gyvūno savininkui. Šis, atsiimdamas sugautą gyvūną,
privalo sumokėti už šuns ar katės laikymą ir priežiūrą nustatytą
mokestį.
64. Jei savininkas nežinomas, pagautieji gyvūnai Beglobių
gyvūnų karantino tarnyboje laikomi 3 paras. Per tą laikotarpį
šios tarnybos darbuotojai apie gyvūną privalo pranešti Lietuvos
kinologų draugijai, Gyvūnų globos draugijai, kitais būdais
paskelbti, jog ieškomas savininkas. Neatsiradus norinčių
priglausti gyvūną ir praėjus nustatytam terminui, jis turi būti
nustatyta tvarka numarinamas (užmigdomas).
65. Beglobių gyvūnų karantino tarnyba vadovaujasi miesto
Valdybos patvirtintais nuostatais.
Kiti klausimai
66. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų,
medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant
policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių
likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai,
sanitarijos ir higienos reikalavimai.
Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus
Veterinarinės tarnybos raštišką leidimą.
67. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas,
viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias
įstaigas. Jų veiklą apsprendžia Vilniaus miesto savivaldybėje
įregistruoti nuostatai, suderinti su Vilniaus visuomenės
sveikatos centru ir Veterinarine tarnyba.
68. Ūkinės paskirties gyvūnais galima prekiauti tik
Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka Vilniaus miesto
savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje
valdoje.
69. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos
reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui,
paimti skersti, parduoti ar numarinti.
70. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais,
turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.
71. Vyriausybės įpareigoti vykdyti Gyvūnų globos, laikymo
ir naudojimo įstatymo priežiūrą atitinkami pareigūnai turi teisę
įeiti į tvartus, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi
gyvūnai.
72. Už Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymo
priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai
turi teisę:
72.1.įeiti į butą, turint teismo sprendimą, jei ten
nesilaikoma šio įstatymo reikalavimų ir Gyvūnų auginimo ir
laikymo Vilniaus mieste taisyklių;
72.2. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų,
informacijos ar paaiškinimų gyvūnų apsaugos klausimais;
72.3. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms,
kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų
globos, laikymo ir naudojimo reikalavimų pažeidimus;
72.4. įteikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad
jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui
(gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos
ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūnų savininko
priklausančių aplinkybių.
73. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110
straipsnį, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo
ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
74. Šių taisyklių kontrolę vykdo Vilniaus miesto
savivaldybės padaliniai, miesto seniūnai, Vidaus reikalų
ministerijos Vyriausiasis policijos komisariatas ir jo
padaliniai, Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono
departamentas, Vilniaus miesto visuomenės sveikatos centras,
Valstybinės veterinarinės tarnybos Vilniaus padalinys.
Terminai ir apibrėžimai
Gyvūnų savininkais laikomi gyvūnų dokumentuose įrašyti
fiziniai bei juridiniai asmenys arba, kieno vardu jie registruoti
klubuose, organizacijose, savivaldybėse, arba, kas jiems suteikia
pastovią gyvenamąją vietą, juos prižiūri.
Savininko valda vadinamas jo gyvenamasis ir juridiškai
įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė,
pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
Uždara savininko valda vadinamos jo gyvenamosios ir ūkinės
paskirties patalpos, taip pat ne mažiau kaip 1,5 m aukščio
vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas,
iš kurio valdos negali prasiskverbti gyvūnas.
Atvira savininko valda vadinama neaptverta savininko žemės
valda.
Gyvūnais vadinami ne žemės ūkio paskirties gyvūnai (šunys,
katės, žiurkėnai, jūros kiaulytės, laboratorinės žiurkės, pelės,
dekoratyviniai paukščiai ir žuvys), taip pat laukiniai žvėrys,
paukščiai, žuvys, vabzdžiai, kurių laikymo teisėtumą
reglamentuoja gamtos apsaugos įstatymai (išskyrus prijaukintus
(domestifikuotus) gyvūnus: lapes, audines, ondatras ir kt.) ir
ūkinės paskirties gyvūnai, kurie veisiami ir laikomi maistui,
kailiams, vaistams, kitai produkcijai gauti, namams saugoti,
darbo ir kitiems tikslams.
Benamiais gyvūnais laikomi naminiai ar buvę prijaukinti
laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
Beglobiais - gyvūnai, šalia kurių nėra savininko.
Pavojingais gyvūnais laikomi tie, kurie dėl biologinių
savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai bei
gyvybei.
Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems
sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos
veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose,
akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis
laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi
gyvūnai.
Gyvūnų prieglauda - benamiams gyvūnams laikyti skirta
įstaiga, kurią prižiūri miesto savivaldybė kartu su Gyvūnų globos
draugija.
Sarginiai šunys - šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
Gyvūnų vedimas - trumpalaikis vedimas iš vienos vietos į
kitą.
Gyvūnų vedžiojimas - ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas
apibrėžtoje teritorijoje.
VILNIAUS MIESTO TARYBOS SPRENDIMAS Nr.400, 1999 07 09
Dėl Tarybos 1998 05 18 sprendimo Nr. 171 "Dėl gyvūnų auginimo ir
laikymo Vilniaus mieste taisyklių tvirtinimo" dalinio pakeitimo
VILNIAUS MIESTO TARYBOS SPRENDIMAS Nr.482, 2002 02 06
Dėl Gyvūnų auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisyklių
tvirtinimo