Lietuva sieks lėšų energijos efektyvumo ir verslo skatinimo projektams

Finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų banko prezidentas Werneris Hoyeris susitikę aptarė galimybę iš investicijų plano Europai Lietuvoje finansuoti energijos efektyvumo projektus, taip pat gerinti mažoms ir vidutinėms įmonėms prieigą prie finansavimo.

„Su Europos investicijų banku Lietuvoje bendrai esame įkūrę nacionalinius finansinius fondus, kurie jau daugiau kaip septynerius metus teikia paskolas, garantijas, investuoja į rizikos kapitalą finansuodami mažojo ir vidutinio verslo bei energijos efektyvumo projektus. Šios kryptys iš esmės atitinka ir investicijų plano Europai tikslus, todėl ieškome būdų kaip sujungti įvairias finansų inžinerijos priemones, kad galėtume finansuoti šaliai svarbius infrastruktūrinius projektus, stiprinti mažą ir vidutinį verslą, taip skatindami ekonomikos augimą“, - sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Po dvišalio susitikimo R. Šadžius ir W. Hoyeris dalyvavo Europos Komisijos rengiamame seminare „Naujos investicijų galimybės Europos Sąjungoje – verslumui ir inovacijoms skatinti“, kur kartu su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju, atsakingu už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą Jyrki Katainenu bei EK nariu Vyteniu Andriukaičiu, seminare potencialiems pareiškėjams pristatys Investicijų planą Europai ir Europos strateginių investicijų fondą.

Apie investicijų planą Europai (Junckerio planą)

Investicijų planas Europai (dar vadinamas Junckerio planu) yra skirtas skatinti investicijas, didinti konkurencingumą bei ilgalaikį ekonomikos augimą Europos Sąjungoje. Per trejus metus tam numatoma sutelkti  315 mlrd. eurų privačių ir viešųjų investicijų, iš kurių 240 mlrd. eurų būtų skiriama investicijoms, o 75 mlrd. eurų - mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios sudaro 99 proc. ES įmonių ir įdarbina du trečdalius ES privačiojo sektoriaus darbuotojų. Būsimi projektai būtų finansuojami iš Europos strateginių investicijų fondo, kuriam EIB ir Europos Sąjungos biudžetas skirs 21 mlrd. eurų tam, kad 2015-2017 m. jis galėtų sutelkti 315 mlrd. eurų dydžio investicijų. Tai reiškia, kad fonde panaudotas 1 euras viešųjų lėšų turėtų pritraukti 12 eurų privačių investuotojų lėšų ir 3 eurus EIB lėšų. Europos strateginių investicijų fondas prisiims dalį rizikos, kuri tenka EIB, todėl pastarasis galės investuoti į rizikingesnius projektus.