Kokias saugumo klaidas darome internete?

Per didelis atvirumas socialiniuose tinkluose gali pritraukti kibernetinių nusikaltėlių dėmesį, o per silpni slaptažodžiai – atverti kelią įsilaužimams. „eScan“ antivirusinių programų kūrėjai tikina, kad internetui tapus nuolatiniu mūsų palydovu, išaugo ir pavojų tikimybė.

Išlikti budriems – pagrindinis saugumo ekspertų patarimas vartotojams, kurie savo apsaugą aklai patiki antivirusinėms programoms, o patys nesilaiko saugaus naršymo taisyklių: spaudinėja nežinomas nuorodas, bando atsisiųsti nelegalias programas ir sukčių el. laiškuose prisegtus įtartinus failus.

Nemokamo „Wi-Fi“ viešose vietose mėgėjai taip pat rizikuoja savo duomenų saugumu. Neapsaugotas interneto ryšys tampa prieinamas ne tik jiems, bet ir programišiams, kurie gali perimti Wi-Fi tinkle siunčiamą ir gaunamą informaciją. Todėl saugumo ekspertai primygtinai rekomenduoja nesinaudoti viešu internetu, kai norima prisijungti prie el. bankininkystės ar svarbių darbo dokumentų.

Tarp kitų saugumo klaidų specialistai įvardija silpnus, lengvai atspėjamus slaptažodžius, taip pat susirašinėjimą su nepažįstamais žmonėmis, kurie siūlo įtartinus dalykus arba prašo atskleisti tam tikrus duomenis.

Pasak saugumo ekspertų, vartotojai taip pat yra linkę atvirauti pildydami įvairias anketas internete. Vardas ir pavardė, telefono numeris, el. pašto adresas, gyvenamosios vietos adresas ar gimimo data gali būti reikalinga ne tik el. parduotuvių savininkams, bet ir sukčiams, neretai prašantiems atskleisti daugiau duomenų, nei reikėtų, pavyzdžiui, norint užsiregistruoti į neva išskirtinių pasiūlymų svetainę ar dalyvauti žaidime. Tokiais atvejais specialistai pataria naudoti išgalvotą vardą ir susikurti atskirą el. pašto dėžutės adresą, su kuriuo būtų jungiamasi prie panašių svetainių.