Visatos pradžia: ne Didysis sprogimas, o Didysis sąstingis?

Australijos fizikai pasišovė patikslinti Didžiojo sprogimo sąvoką: jį reikėtų įsivaizduoti kaip momentą, kai beformė visata staiga sustingo ir akimirksniu kristalizavosi į keturių dimensijų erdvėlaikį – tarytum beformis vanduo į ledą. skaityti »

Mūsų Saulė – idealiausiai apvali sfera visatoje?

Po 50 metų trukusių precizinio tikslumo tyrimų astronomai priėjo keistą, tačiau nuostabią išvadą apie mūsų Saulę – ji yra apvalesnė už bet kurį kitą gamtos pasaulyje esantį kūną. skaityti »

Mokslininkai teigia atradę Higso bozoną atitinkančią dalelę

Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkai teigia atradę naują dalelę, atitinkančią Higso bozoną. skaityti »

Mokslininkai nepaneigė A. Enšteino reliatyvumo teorijos

Mokslininkų grupė, pernai paskelbusi, neva neutrinai gali skrieti greičiau už šviesą, turėjo pripažinti, kad Albertas Einšteinas buvo teisus, teigdamas, jog šios subatominės dalelės negali peržengti didžiausio greičio mūsų Visatoje ribos. skaityti »

Kiekvienoje juodojoje skylėje – po naują Visatą?

Mūsų Visata gali egzistuoti juodosios skylės viduje. Skamba keistai, bet iš tikrųjų tai gali paaiškinti, kaip prasidėjo Visata ir kodėl ji yra būtent tokia, kokią mes ją matome. skaityti »

Fizikai beveik iš nieko sukūrė šviesą

Grupei fizikų, dirbančių Gotenburgo Čalmerso technologijos universitete (Švedija), pavyko įrodyti tai, kas iki šiol tebuvo grynų gryniausia teorija: matomus fotonus galima sukurti iš virtualiųjų dalelių, egzistuojančių kvantiniame vakuume. skaityti »