2011 m. bankai verslą kreditavo aktyviau, rekordinę indėlių rinkos statistiką koregavo sustabdyta banko SNORAS veikla

Publikuota: 2012 m. sausio 25 d. trečiadienis

Praėjusių metų antrąjį pusmetį, pirmą kartą nuo 2009 m. privačioms įmonėms naujai išduotų paskolų suma viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. pirmąjį pusmetį paskolų verslui portfelis susitraukė maždaug 0,7 mlrd. Lt, tačiau nuo liepos iki gruodžio pabaigos bankai privačioms įmonėms suteikė 0,3 mlrd. Lt naujų paskolų daugiau nei įmonės grąžino seniau gautų kreditų.

„Prognozuotas lūžis bankams kredituojant privatų verslą įvyko vidurvasarį. Tai lėmė augęs įmonių skolinimosi apetitas, šiek tiek švelnėjusios paskolų sąlygos, tačiau šiuos atsigavimo ženklus reikėtų vertinti atsargiai. Beįsibėgėjantį verslą ir jo kreditavimą stipriai veiks iš Europos atslenkančios nuotaikos ir lūkesčiai. Jie šiuo metu prieštaringi“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vis dėlto antrąjį praėjusių metų pusmetį kai kuriuose segmentuose ryškėjęs aktyvesnis skolinimas neatpirko pasyvesnės metų pradžios. Minėtoms privačioms įmonėms išduotų paskolų suma per visus metus pernai sumažėjo apie 1,5 proc. (0,4 mlrd. Lt) iki 27,4 mlrd. Lt.

2011 m. bendras šalies bankų suteiktų paskolų portfelis sumažėjo 1,4 proc. (0,8 mlrd. Lt) iki 57,5 mlrd. Lt, tačiau šis mažėjimas buvo gerokai kuklesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. Lt ir 3,2 mlrd. Lt.

Labiausiai skolų naštą per 2011 metus mažino fiziniai asmenys. Jiems išduotų paskolų portfelis per metus sumažėjo 3,3 proc. (0,8 mlrd. Lt) iki 24,4 mlrd. Lt. Didžiausią įtaką tokiam pokyčiui turėjo fizinių asmenų grąžinamos vartojamosios ir kitos (ne būsto) paskolos. Šių paskolų portfelis susitraukė beveik 15 proc. (0,7 mlrd. Lt) iki 4,4 mlrd. Lt. Būsto paskolų portfelis pernai kito nežymiai – smuktelėjo 0,5 proc. (0,1 mlrd. Lt) iki 19,7 mlrd. Lt.

Pernai mažėjo ir finansų institucijoms išduotų paskolų. Jų portfelis susitraukė 13,7 proc. (0,3 mlrd. Lt) iki beveik 2,5 mlrd. Lt.

Bendrą bankų paskolų portfelio mažėjimą iš dalies kompensavo apie 36 proc. (0,5 mlrd. Lt) iki beveik 1,9 mlrd. Lt per 2011 m. išaugusi paskolų valdžios institucijoms suma bei 27,83 proc. (0,3 mlrd. Lt) iki beveik 1,5 mlrd. Lt didėjęs paskolų portfelis valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms.

Praėjusių metų paskolų pokyčių skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad AB banko SNORAS paskolų portfelis nuo lapkričio vidurio nekito.

AB banko SNORAS veiklos sustabdymas paveikė indėlių rinkos statistiką. Pernai rugsėjį šalies bankiniame sektoriuje buvo užfiksuotas indėlių rekordas – jų suma viršijo 45,8 mlrd. Lt, tačiau lapkritį sustabdžius AB banko SNORAS veiklą ir siekiant palyginamumo tikslinga vertinti indėlių pokyčius eliminavus šiame banke laikytus indėlius (apie 6 mlrd. Lt).

Išankstiniais duomenimis, šalies bankų sistemoje (be AB banko SNORAS) indėlių suma nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 31 d. išaugo apie 0,7 proc. (beveik 0,3 mlrd. Lt) – iki 39,4 mlrd. Lt.

2011 m. gruodis buvo išskirtinis, nes pradėjus mokėti indėlių draudimo fondo išmokas, paskutinįjį praėjusių metų mėnesį indėlių suma veikiančiuose bankuose pašoko apie 9,5 proc. (3,7 mlrd. Lt) iki 43,1 mlrd. Lt.

Įvertinus, kad per gruodį gyventojams ir įmonėms buvo išmokėta apie 3,2 mlrd. Lt indėlių draudimo išmokų, išankstiniais skaičiavimais, grynasis indėlių padidėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį turėtų sudaryti ne mažiau 0,5 mlrd. Lt.

„Bendras indėlių ūgtelėjimas metų pabaigoje – įprastas reiškinys. Tačiau faktas, kad indėlių veikiančiuose šalies bankuose daugėjo net ir po AB banko SNORAS veiklos sustabdymo, rodo aiškų visuomenės supratimą, kad rizikos suvaldytos. Visi šalies bankai veikia stabiliai ir vykdo jiems keliamus reikalavimus“, – reziumavo V. Vasiliauskas.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo korteles pakeis balti žiedai

Netrukus Europoje žmonės pradės mūvėti baltus žiedus. skaityti »

El. komercija Europos šalyse per metus išaugs 14 proc.

„European Ecommerce Report 2017“ duomenimis, šių metų pabaigoje el. komercijos sektorius bus vertinamas 602 mlrd. eurų. skaityti »

Biometrinis žiedas atstos raktus ir banko kortelę

Naudojantis vienu žiedu bus galima atidaryti duris, prisijungti prie kompiuterio, užvesti automobilį ir atlikti mokėjimus. Tokį išmanųjį žiedą „Token“ sukūrė įmonė „Tokenize“. skaityti »

Finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau

Finansų įstaigoms ir vartotojams suteikiamos platesnės galimybės naudotis elektroninėmis finansinėmis paslaugomis, supaprastinant kai kuriuos kliento tapatybės nustatymo reikalavimus ir išplečiant nuotolinio tapatybės nustatymo būdus. skaityti »

Bankomatai švenčia 50-ąjį gimtadienį

1967 m. liepos 27 d. pasaulyje pradėjo veikti pirmasis bankomatas. Jį „Barclays“ bankas įrengė Londone. skaityti »

Išleista 0 eurų kupiūra

Europos Centrinis bankas suteikė teisę Vokietijai išleisti 0 eurų kupiūrą. skaityti »

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Apie galimybę atsiskaityti neįvedant PIN kodo Lietuvoje jau yra girdėję 77 proc. gyventojų, 43 proc. respondentų šią galimybę vertina teigiamai. skaityti »

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

Į finansų rinką įžengusios finansinės technologijos sukėlė kai kuriuos griaunamuosius tradicinės bankininkystės reiškinius. skaityti »

Mokėjimo kortelių naudojimas pasaulyje auga

2016 m. užregistruota 257,17 mlrd. dolerių atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis. Tai 13,3 proc. daugiau, nei pernai. skaityti »

Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti iššūkių, rinkos dalyviai turi jiems pasirengti

Šalies bankų sektorius veikia pelningai ir yra atsparus galimiems šokams. skaityti »