2011 m. bankai verslą kreditavo aktyviau, rekordinę indėlių rinkos statistiką koregavo sustabdyta banko SNORAS veikla

Publikuota: 2012 m. sausio 25 d. trečiadienis

Praėjusių metų antrąjį pusmetį, pirmą kartą nuo 2009 m. privačioms įmonėms naujai išduotų paskolų suma viršijo bankams grąžinamus anksčiau suteiktus kreditus.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. pirmąjį pusmetį paskolų verslui portfelis susitraukė maždaug 0,7 mlrd. Lt, tačiau nuo liepos iki gruodžio pabaigos bankai privačioms įmonėms suteikė 0,3 mlrd. Lt naujų paskolų daugiau nei įmonės grąžino seniau gautų kreditų.

„Prognozuotas lūžis bankams kredituojant privatų verslą įvyko vidurvasarį. Tai lėmė augęs įmonių skolinimosi apetitas, šiek tiek švelnėjusios paskolų sąlygos, tačiau šiuos atsigavimo ženklus reikėtų vertinti atsargiai. Beįsibėgėjantį verslą ir jo kreditavimą stipriai veiks iš Europos atslenkančios nuotaikos ir lūkesčiai. Jie šiuo metu prieštaringi“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vis dėlto antrąjį praėjusių metų pusmetį kai kuriuose segmentuose ryškėjęs aktyvesnis skolinimas neatpirko pasyvesnės metų pradžios. Minėtoms privačioms įmonėms išduotų paskolų suma per visus metus pernai sumažėjo apie 1,5 proc. (0,4 mlrd. Lt) iki 27,4 mlrd. Lt.

2011 m. bendras šalies bankų suteiktų paskolų portfelis sumažėjo 1,4 proc. (0,8 mlrd. Lt) iki 57,5 mlrd. Lt, tačiau šis mažėjimas buvo gerokai kuklesnis nei 2009 ir 2010 m., kai paskolų portfelis atitinkamai susitraukė 9,9 mlrd. Lt ir 3,2 mlrd. Lt.

Labiausiai skolų naštą per 2011 metus mažino fiziniai asmenys. Jiems išduotų paskolų portfelis per metus sumažėjo 3,3 proc. (0,8 mlrd. Lt) iki 24,4 mlrd. Lt. Didžiausią įtaką tokiam pokyčiui turėjo fizinių asmenų grąžinamos vartojamosios ir kitos (ne būsto) paskolos. Šių paskolų portfelis susitraukė beveik 15 proc. (0,7 mlrd. Lt) iki 4,4 mlrd. Lt. Būsto paskolų portfelis pernai kito nežymiai – smuktelėjo 0,5 proc. (0,1 mlrd. Lt) iki 19,7 mlrd. Lt.

Pernai mažėjo ir finansų institucijoms išduotų paskolų. Jų portfelis susitraukė 13,7 proc. (0,3 mlrd. Lt) iki beveik 2,5 mlrd. Lt.

Bendrą bankų paskolų portfelio mažėjimą iš dalies kompensavo apie 36 proc. (0,5 mlrd. Lt) iki beveik 1,9 mlrd. Lt per 2011 m. išaugusi paskolų valdžios institucijoms suma bei 27,83 proc. (0,3 mlrd. Lt) iki beveik 1,5 mlrd. Lt didėjęs paskolų portfelis valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms.

Praėjusių metų paskolų pokyčių skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad AB banko SNORAS paskolų portfelis nuo lapkričio vidurio nekito.

AB banko SNORAS veiklos sustabdymas paveikė indėlių rinkos statistiką. Pernai rugsėjį šalies bankiniame sektoriuje buvo užfiksuotas indėlių rekordas – jų suma viršijo 45,8 mlrd. Lt, tačiau lapkritį sustabdžius AB banko SNORAS veiklą ir siekiant palyginamumo tikslinga vertinti indėlių pokyčius eliminavus šiame banke laikytus indėlius (apie 6 mlrd. Lt).

Išankstiniais duomenimis, šalies bankų sistemoje (be AB banko SNORAS) indėlių suma nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 31 d. išaugo apie 0,7 proc. (beveik 0,3 mlrd. Lt) – iki 39,4 mlrd. Lt.

2011 m. gruodis buvo išskirtinis, nes pradėjus mokėti indėlių draudimo fondo išmokas, paskutinįjį praėjusių metų mėnesį indėlių suma veikiančiuose bankuose pašoko apie 9,5 proc. (3,7 mlrd. Lt) iki 43,1 mlrd. Lt.

Įvertinus, kad per gruodį gyventojams ir įmonėms buvo išmokėta apie 3,2 mlrd. Lt indėlių draudimo išmokų, išankstiniais skaičiavimais, grynasis indėlių padidėjimas paskutinį praėjusių metų mėnesį turėtų sudaryti ne mažiau 0,5 mlrd. Lt.

„Bendras indėlių ūgtelėjimas metų pabaigoje – įprastas reiškinys. Tačiau faktas, kad indėlių veikiančiuose šalies bankuose daugėjo net ir po AB banko SNORAS veiklos sustabdymo, rodo aiškų visuomenės supratimą, kad rizikos suvaldytos. Visi šalies bankai veikia stabiliai ir vykdo jiems keliamus reikalavimus“, – reziumavo V. Vasiliauskas.

 

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Didžiausias bankinių kortelių augimas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje

RBR ataskaitos „Global Data Cards and Forecasts 2021“ duomenimis, bankinės kortelės sparčiausiai populiarėja Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje. skaityti »

Eurovizijos miestelyje Ukrainoje galima apsieiti be grynųjų

Gegužės 4 d. Kijeve oficialiai atidaryta Eurovizijos fanų zona, kurioje galima apsieiti be grynųjų – atsiskaityti banko kortele ar per išmanųjį telefoną. skaityti »

Ukrainoje ir Baltarusijoje įrengti virtualiųjų valiutų bankomatai

Neseniai Minske vykusiame renginyje „Metų bankas“ buvo pristatytas pirmasis Baltarusijoje virtualiųjų valiutų bankomatas. skaityti »

Estija išsirinko monetą šalies šimtmečiui pagerbti

Banko „Eesti Pank“ taryba patvirtino monetos, skirtos Estijos Respublikos šimtmečiui, dizainą. skaityti »

Etiopijoje pasirodė „kinomatai“, įrašinėjantys filmus

Etiopijoje pasirodė prekybos automatai, įrašantys į USB raktus kino filmus. skaityti »

Amerikiečiai bankų skyrius vertina labiau nei mobiliąją bankininkystę

JAV banko klientų apklausa parodė, kad klientams maloniau finansinius reikalus susitvarkyti bankų skyriuose, nei per mobiliuosius telefonus. skaityti »

Pirmą kartą atliktas tarptautinis pervedimas panaudojant „Blockchain“

Ispanijos bankas BBVA kartu su „Ripple įgyvendino pirmą tarptautinį pervedimą, panaudojant „Blockchain“ technologiją. skaityti »

Lietuviai daugiausia Europoje naudojasi grynaisiais

Rytų Europoje grynaisiais 2015 m. daugiausia naudojosi Lietuvos gyventojai (86,5 proc.), o mažiausiai – Estijos (19,2 proc.). skaityti »

„Danske Bank“ pirmojo ketvirčio rezultatai

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje iš pagrindinės veiklos uždirbo 2,9 mln. EUR prieš pelno mokestį. skaityti »

SEB grupės pelnas padidėjo beveik dvigubai

Anot SEB banko valdybos pirmininko ir prezidento Raimondo Kvedaro, 2017 metų pradžioje ekonomikos augimą ir toliau lėmė vidaus rinkos plėtra. Vidutinio darbo užmokesčio augimas vis dar smarkiai pranoko produktų ir paslaugų kainų kilimą. Artimiausiu metu realiųjų pajamų didėjimas bus svarbiausias veiksnys, skatinsiantis Lietuvos gyventojų optimizmą ir vidaus vartojimo mastą. Šios priežastys lėmė mūsų banko suteiktų paskolų gyventojams didėjimą - 2017 m. pirmą ketvirtį bankas suteikė penktadaliu (22 proc.) daugiau naujų būsto ir vartojimo kreditų (91 mln. eurų) negu atitinkamą laikotarpį 2016 metais. skaityti »