Aktyvesni atsiskaitymai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis gyventojų išlaidų nepadidins

Publikuota: 2015 m. birželio 4 d. ketvirtadienis

Finansų ministerija teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, mažinti bankų įkainius už paslaugas.

Šiais pakeitimais į nacionalinę teisę perkeliamos pernai liepos mėn. priimtos Europos Sąjungos Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES Reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio, kurios dydžiai bus privalomi taikyti nuo š. m. gruodžio 9 d. ir dabar Lietuvoje galiojančius atpigins apie 5 kartus.

ES Mokėjimo sąskaitų direktyva priimta 2014 m. liepą, ją visa apimtimi į nacionalinę teisę privalu perkelti iki 2016 metų rugsėjo vidurio, tačiau dėl direktyvos svarbos ir teigiamo poveikio Lietuvos gyventojams, siekiama ją perkelti dar šiemet.

Seimui svarstant Atsiskaitymų grynaisiais ribojimo įstatymo projektą, girdėti argumentų, kad ribojimai naudingi bankams, nes, klientams aktyviau vykdant negrynųjų pinigų operacijas, bankai gaus daugiau pajamų iš komisinių.

„Mokėjimų įstatymo pakeitimais būtent ir siekiame kuo skubiau teisiškai reglamentuoti, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas vieniems netaptų pasipelnymo priemone, kitiems – didesnių išlaidų priežastimi“, −  aiškina pakeitimų svarbą finansų ministras Rimantas Šadžius.

Ministro R. Šadžiaus nuomone, įstatymu reglamentavus pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelį bei maksimalią banko paslaugų krepšelio kainą, bus žengtas socialiai teisingas žingsnis, apsaugant gyventojų – bankų klientų interesus ir tuo pat metu nepažeidžiant kredito įstaigų interesų.

Pagrindinę mokėjimo sąskaitą sudarytų tokios paslaugos: pinigų įdėjimas į sąskaitą ir išėmimas iš jos visoje ES, kredito pervedimai, debeto mokėjimai, mokėjimai kortele, kt. paslaugos, susijusios su sąskaitos atidarymu, uždarymu ir veikimu. Lietuvos bankas, remdamasis Mokėjimų įstatyme išvardytais kriterijais (vartotojų mokėjimo įpročiai, rinkos tendencijos, kt.) nustatytų šių paslaugų skaičių per mėnesį, už kurias kredito įstaiga galėtų taikyti ne didesnį nei numatyta įstatyme komisinį atlyginimą. Viršijus krepšelį sudarančių paslaugų skaičių, būtų taikomi standartiniai įkainiai.

Direktyva numato, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos turėtų būti nemokamos arba taikomi pagrįsti įkainiai. Atitinkamais Mokėjimų įstatymo pakeitimais numatyta paslaugą nemokamai teikti socialiai jautriausių grupių gyventojams, o kitiems asmenims bus pasiūlyta pagrįsta paslaugų krepšelio kaina.

Rengiamas Mokėjimų įstatymo pakeitimų projektas taip pat įgyvendina ES reglamentą dėl tarpbankinio mokesčio, kurį prekybininkas sumoka bankui, aptarnaujančiam atsiskaitymus kortele, ir perkelia jį vartotojui per prekės ir paslaugos kainą. Lietuvoje šio mokesčio dydis dabar nereguliuojamas.

Reglamentu nustatomas 0,2 proc. maksimalus sandorio vertės tarpbankinis mokestis, atliekant vietinius mokėjimus debeto kortele, ir 0,3 proc. − kredito kortele. Apskaičiuota, kad nuo Reglamento tiesioginio taikymo Lietuvoje dienos, t. y., gruodžio 9 d., šis tarpbankinis mokestis, atsiskaitant ir debetine, ir kreditine kortele, sumažės apie 5 kartus.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »