Antrąjį pusmetį Baltijos šalims diriguos kaimynai

Publikuota: 2013 m. rugpjūčio 26 d. pirmadienis

Gerėjantys Baltijos šalių BVP rodikliai turėtų atnešti džiugių nuotaikų, tačiau atsipalaiduoti neleidžia silpstanti Rusijos ekonomika. Estijos ekonominė situacija gerėja lėčiau nei buvo laukta, tuo tarpu Lietuva bei Latvija bent jau kol kas puoselėtus lūkesčius pateisina – pozityviai nuteikia vartojimo bei eksporto tendencijos Lietuvoje, statybų ir paslaugų rodikliai Latvijoje. „Danske Bank“ prognozės Lietuvai ir Latvijai išlieka nepakitusios, o Estijai – sumažintos iki
2,0–2,5 proc.

Lietuvos augimas išlieka užtikrintas

Lietuvos BVP vis dar demonstruoja išskirtinius rezultatus. Kaip ir tikėtasi, metinis augimas šoktelėjo nuo 3,5 proc. I ketvirtį iki 3,7 proc. II ketvirtį. Įvertinus darbo dienų ir sezoniškumo įtaką, ketvirtinis augimas lėtėjo, tačiau išliko stiprus ir siekė 0,6 proc.

Išsamūs duomenys dar nepaskelbti, tačiau, sprendžiant iš mėnesinių eksporto, pramonės produkcijos ir mažmeninės prekybos rodiklių, spartų šalies ekonomikos augimą lėmė augantis vartojimas ir eksportas. Teigiamas vartojimo tendencijas paskatino darbo rinkos atsigavimas (dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimo augo darbo užmokestis bei mažėjo nedarbas) ir stabilesnė vartojimo kainų infliacija. II pusmetį vartojimo augimas turėtų šiek tiek sulėtėti, todėl per metus realios vartojimo išlaidos vidutiniškai turėtų augti apie 3,5 proc.

Nors išorinės perspektyvos išlieka nepalankios, Lietuvos eksporto augimas tebėra stebėtinai spartus. Praėjusiais metais puikius eksporto rezultatus lėmė keli vienkartiniai veiksniai, įskaitant ir išskirtinį grūdų derlių. Šiais metais lūkesčiai dėl žemės ūkio rezultatų išlieka teigiami, tačiau dėl praėjusiais metais aukštai iškeltos kartelės, naujų augimo rekordų nesitikima. Eksporto augimas bus spartesnis nei prognozuota šių metų pradžioje (5,3 proc.), tačiau greičiausiai anksčiau prognozuotų 10 proc. augimo tempų ribos nepasieks ir svyruos apie 7–8 proc.

Vis dėlto susirūpinimą kelia Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Rusijos, kurios ekonomika praėjusį pusmetį buvo silpna. Kita vertus, Rusijos vartojimo išlaidos išlaikė stabilų augimo tempą, o Lietuva į šią rinką eksportuoja vartojimo prekes, todėl tikimasi, kad Rusijos augimo sulėtėjimas stipriai neigiamo poveikio prekių eksportui neturės. Taigi, Lietuvos ekonomikos augimo prognozių nekeičiame – metinis BVP pasieks apie 3,5 proc. augimą.

Latvijai atsikvėpti nėra kada

Latvijos lūkesčiai dėl ekonomikos plėtros pasiteisino taip pat – preliminarus 2013 m. II ketvirčio BVP pademonstravo augimo spartėjimą. Lyginant su I ketvirčio 3,6 proc., II ketvirtį BVP augo 3,8 proc., tačiau, įvertinus sezoniškumo veiksnius, BVP ketvirtinis augimas atitinkamai sumažėjo nuo 1,2 proc. I ketvirtį iki 0,5 proc. II ketvirtį.

Nors detali statistika ir nėra paskelbta, vertinant pirminius indikatorius Latvijoje, teigiamas augimo tendencijas lėmė išaugusi vidaus paklausa. Įtakos BVP turėjo paslaugų (7 proc.), prekybos (3 proc.) ir statybų (5 proc.) sektorių metiniai augimai. Prie statybų sektoriaus sėkmės daugiausiai prisidėjo viešojo sektoriaus investicijos. Tačiau Latvijos pramonės rezultatai II ketvirtį nedžiugino (-0,6 proc.). Kita vertus, tai siejama tik su problemomis metalus gaminančioje „Liepajas metalurgs“ kompanijoje. Vis dėlto rinkoje tai stambus žaidėjas ir geri rezultatai kitose srityse, pavyzdžiui, laivų statybose, tik iš dalies atsveria sumažėjusį metalo pramonės produktyvumą. Taigi, Latvijos pramonės ateitis išlieka miglota, nes jos produkcijos lygis itin priklausomas nuo išorinės paklausos, kur teigiamų naujienų nėra labai daug.

Latvijos ekonomikos augimo prognozių nekeičiame – metinis BVP pasieks 3,5 proc. augimą, tačiau rizika, kad II pusmečio rezultatai bus mažiau įkvepiantys, išlieka.

Optimizmas dėl Estijos prislopo

Pirmąjį šių metų pusmetį Estijos ekonomikos rezultatai buvo nuviliantys. Šalies BVP rodiklis II 2013 m. ketvirtį gerėjo nestipriai – metinis augimas siekė vos 1,3 proc., lyginant su I ketvirtį buvusiu 1 proc. Įvertinus sezoniškumą ir darbo dienų skaičių, BVP per ketvirtį gerėjo tik 0,1 proc.

Nors tikslesni duomenys dar nepateikti, galima daryti prielaidą, jog daugiausiai prie augimo kaip ir kaimyninėse šalyse prisidėjo vartojimo tendencijos. Darbo užmokesčio augimas bei atsigavę vartotojų lūkesčiai – sparčiausi vartojimo išlaidų atsigavimo veiksniai. Tačiau antrąjį pusmetį vartojimo apsukos greičiausiai lėtės. Estijos vartotojų optimizmą temdo aukšta infliacija, kuri, nepaisant palankių tendencijų globalioje žaliavų rinkoje, mažėja palaipsniui ir išlieka aukščiausiame lygyje tarp Europos Sąjungos šalių. Privataus vartojimo išlaidos, mūsų vertinimu, šiais metais augs sparčiau nei prognozavome metų pradžioje – apie 4,5 proc.

Neigiamą įtaką Estijos augimui greičiausiai turėjo vangus vidaus investicijų augimas, kurį lėmė stipriai sumažėjusio viešojo sektoriaus investicijos. Tuo tarpu privatusis sektorius ir toliau mažina savo finansinius įsipareigojimus, grąžindamas skolos ir BVP santykį į 2007 m. lygį. Iš esmės lėtas kreditavimo, o atitinkamai ir privačių investicijų atsigavimas yra nulemtas neapibrėžtumo dėl euro zonos atsigavimo.

Remiantis statistiniais duomenimis, prie silpno Estijos augimo nemažai prisidėjo ir pridėtinės vertės sumažėjimas transportavime ir sandėliavime, kurį greičiausiai sukėlė prekybos srautų į Rusiją sumažėjimas. Estijos ekonomikos augimo prognozės nuo laukto 3,3 proc. metinio augimo sumažintos iki 2,0–2,5 proc. Pagrindinės rizikos šalies ekonomikai siejamos su išorinės paklausos perspektyvomis, nors, žvelgiant į Skandinavijos rinkų prognozes II metų pusmečiui, spartesnio augimo viltis visgi išlieka.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Šaltinis: danskebankas.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Paskelbti nauji mobiliosios bankininkystės standartai

Tarptautinė standartizacijos organizacija išleido naują naudojimosi finansinėmis paslaugomis specifikaciją. skaityti »

Australijoje susimokėti bus galima patvirtinant tapatybę balsu

Australijos bankas ANZ netrukus pradės bandyti atsiskaitymų patvirtinimo balsu sistemą, kuri veiks per mobilųjį telefoną. skaityti »

Apsipirkti „Amazon“ bus galima ir neturint banko kortelės

„Amazon“ paskelbė pradėjusi teikti paslaugą „Amazon Cash“ tiems pirkėjams, kurie nori apsipirkti interneto parduotuvėje Amazon.com, tačiau neturi kreditinės kortelės. skaityti »

Anglijos bankas pinigų gamybai ruošiasi naudoti palmių aliejų

Po kritikos dėl gyvūnų taukų panaudojimo gaminant plastikinę 5 svarų sterlingų kupiūrą Anglijos bankas svarsto galimybę 20 svarų sterlingų kupiūros gamybai naudoti palmių aliejų. skaityti »

Estija išleis du kolekcinius eurus

Estijos banko stebėtojų taryba patvirtino dviejų atminties monetų dizainą. skaityti »

60 proc. europiečių per internetą apsiperka bent kartą per mėnesį

Kas ketvirtas prieigą prie interneto turintis europietis interneto parduotuvėje apsiperka bent kartą per savaitę. skaityti »

Futbolininkai baudas susimokės savo marškinėliais

„Mastercard“ bekontakčio atsiskaitymo technologija bus integruota į futbolo teisėjų korteles ir žaidėjų marškinėlius, kad pastarieji galėtų susimokėti už baudas tiesiog žaidimo lauke. skaityti »

Europos pirkėjai nebesidomi skaitmenine valiuta

Neseniai „Mastercard“ atliktas tyrimas rodo, kad Europos pirkėjai nenoriai naudojasi skaitmenine valiuta. skaityti »

Amerikoje grynuosius pinigus iš bankomato jau galima išsiimti be banko kortelės

Amerikos bankas „Wells Fargo & Co“ pasiūlė klientams galimybę išsiimti grynuosius pinigus iš bankomatų be banko kortelių, naudojantis vien išmaniuoju telefonu. skaityti »

Latvijos bankas išleido eurą su pirštine

Latvija išleido kolekcinę monetą, iliustruojančią pasaką apie pirštinaitę. skaityti »