Nuo metų pradžios už Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų pertvarkymą yra atsakingas Lietuvos bankas kartu su Bendra pertvarkymo valdyba. Į specialų fondą, kurio lėšos gali būti naudojamos probleminiams bankams pertvarkyti, pervesta pirmoji 10,1 mln. eurų įmoka.
Ateityje su finansiniais sunkumais susidūrę bankai, prireikus, bus pertvarkomi naudojant privačias lėšas, o ne mokesčių mokėtojų pinigus. Nuo metų pradžios už Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų pertvarkymą yra atsakingas Lietuvos bankas kartu su Bendra pertvarkymo valdyba. Į specialų fondą, kurio lėšos gali būti naudojamos probleminiams bankams pertvarkyti, pervesta pirmoji 10,1 mln. eurų įmoka. Tai – komercinių bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos lėšos.
„Pertvarkymas privačiomis lėšomis užtikrina, kad su rimtais sunkumais susidūrusių bankų nuostolius pirmiausia padengtų akcininkai ir kreditoriai. Tam bus rengiami pertvarkymo planai, kuriuos iš dalies dar galima vadinti ir bankų ilgaamžiškumo planais. Pertvarkant bankus bus siekiama užtikrinti, kad ir toliau būtų teikiamos šalies finansiniam stabilumui reikšmingos paslaugos, pavyzdžiui, lėšų išmokėjimas ar pervedimai. Kitoms pertvarkymo metu nuo komercinių bankų atskirtoms dalims galės būti taikomos įprastos bankroto procedūros“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Į nacionalinę teisę perkėlus ES Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos ir Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento reikalavimus, Lietuvos bankui priskirtos papildomos funkcijos – šalies centrinis bankas tapo nacionaline pertvarkymo institucija. Nuo šiol, be jau anksčiau egzistavusių pertvarkymo priemonių, tokių kaip verslo pardavimas, laikinos įstaigos sukūrimas ar turto atskyrimas, pertvarkymo institucija galės taikyti ir gelbėjimo privačiomis lėšomis (angl. bail-in) priemonę.
Lietuvos bankas kartu su Bendra pertvarkymo valdyba ir Lietuvoje veikiančių kitų šalių bankų nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis rengs detalius pertvarkymo planus, kuriais bus vadovaujamasi, jei prireiktų užtikrinti su reikšmingomis problemomis susidūrusio komercinio banko veiklos tęstinumą.
Probleminių bankų pertvarkymas bus finansuojamas visų pirma akcininkų ir kreditorių lėšomis, o prireikus ir iš centralizuoto euro zonos Bendro pertvarkymo fondo. Lėšos šiame fonde bus kaupiamos iš euro zonos valstybių komercinių bankų metinių įmokų, kol 2024 m. jo dydis pasieks 55 mlrd. eurų. Pirmoji iš Lietuvos į fondą pervesta 10,1 mln. eurų įmoka surinkta iš AB SEB banko, AB „Swedbank“, AB DNB banko, AB Šiaulių banko, AB „Citadele“ banko, UAB Medicinos banko ir Lietuvos centrinės kredito unijos. Lietuvoje filialus turintys ES šalių komerciniai bankai įmokas mokės pagal atitinkamus tų šalių reikalavimus.
Tapęs nacionaline pertvarkymo institucija, Lietuvos bankas pradėjo dalyvauti Bendrame pertvarkymo mechanizme ir Bendros pertvarkymo valdybos – ES lygmens pertvarkymo institucijos – veikloje. Tai antrasis svarbus žingsnis, užtikrinantis visišką dalyvavimą šalies finansinį stabilumą stiprinančioje ES bankų sąjungoje šalia jau nuo 2015 m. pradžios kartu su Europos Centriniu Banku vykdomos bendros bankų priežiūros.