Bankai verslui skolina aktyviau – portfelio vertė artėja prie 9 mlrd. Eur ribos

Publikuota: 2016 m. gruodžio 14 d. trečiadienis

Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

„Dar pernai pradėję aktyviau kredituoti bankai šiemet paspartino apsukas. Stabilų gyventojų paskolų portfelio augimą papildė ir kreditavimo verslui plėtra. Tikėtina, kad ateityje kreditavimo apimčiai, įtakos turės ir konkurenciją, ypač smulkiojo verslo segmente, stiprins nauji rinkos dalyviai – specializuoti bankai. Jie galės steigtis nuo kitų metų, tačiau aktyvų rinkos dalyvių domėjimąsi šia veiklos forma jaučiame jau dabar“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Per 2016 m. pirmus tris ketvirčius bendra bankų paskolų portfelio vertė išaugo 1,7 mlrd. Eur – dvigubai daugiau nei pernai atitinkamu metu – ir spalio 1 d. sudarė 18,1 mlrd. Eur. Aktyviau skolinosi tiek verslas, tiek gyventojai.

Toliau gausėja indėlių bankuose – laikotarpio pabaigoje jų suma siekė 17,4 mlrd. Eur. Indėlių prieaugiu išsiskyrė įmonės – jų indėlių suma per ketvirtį padidėjo 473 mln. Eur (10 %) ir spalio 1 d. sudarė 5,2 mlrd. Eur. Gyventojų indėliai atitinkamu laikotarpiu keitėsi labai nedaug: jų suma padidėjo 0,3 proc. – iki 10,5 mlrd. Eur.

Bankų ir užsienio bankų filialai šiemet per devynis mėnesius uždirbo 177,8 mln. Eur pelno – tai 5,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Bendram bankų veiklos rezultatui didžiausią įtaką padarė didėjusios grynosios palūkanų pajamos ir mažėjusios administracinės išlaidos, taip pat vienkartiniai veiksniai. Pelningai veikė 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai. Visi šalyje veikiantys bankai vykdė nustatytus kapitalo reikalavimus, tačiau kai kuriems bankams vis dar aktualus kapitalo stiprinimo klausimas.

Šalies bankų sektorius rengiasi reikšmingoms permainoms, kurios jau 2016 m. turėjo įtakos bankų įkainiams. Pavyzdžiui, dar iki pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įsigaliojimo bankai vienas po kito klientams pasiūlė mokėjimo planus, kuriais naikinama tokia ydinga praktika kaip įskaitymo į sąskaitą mokesčiai. Bankų paslaugų ir komisinių pajamos šiemet per tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 1,1 mln. Eur (–0,6 %) ir sudarė 173,5 mln. Eur.

Kitų metų viduryje įsigalios Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymas, kuris įtvirtina būsto paskolų klientų apsaugos bendrą standartą. Įstatyme įtvirtinta daug klientams naudingų nuostatų, susijusių su klientų informavimu, būsto kredito sąlygų palyginamumu, draudimu su būsto paskola privalomai įsigyti kitų banko produktų.

Nuo kitų metų, norint steigti specializuotą banką, nuosavam kapitalui pakaks 1 mln. Eur vietoj tradiciniam bankui reikalaujamų 5 mln. Eur. Specializuotas bankas galės teikti beveik visas tradicinės bankininkystės paslaugas, t. y. priimti indėlius, teikti paskolas, tačiau jis negalės teikti investicinių paslaugų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Nauja monetų serija įamžins Lietuvos rūmų ir dvarų paveldą

Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų sidabro monetą, skirtą Radvilų rūmams Vilniuje. skaityti »

V.Sutkus pritaria atsiskaitymo virtualiąja valiuta reglamentavimui

Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamente įkurtas naujas e-komercijos padalinys, skirtas darbui su atsiskaitymais virtualiomis valiutomis, teikia vilties, kad ši nesąžiningam verslui vystytis itin palanki terpė nespės išsiplėsti. skaityti »

„Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininke paskirta J.Jazukevičienė

Nuo š.m. rugsėjo 18 dienos „Citadele“ banko Lietuvoje valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas pradėjo eiti Jūratė Jazukevičienė. skaityti »

Skubiai išsiimti grynųjų pinigų bus galima ir be banko kortelės

Mokėjimo sprendimų bendrovė „Mastercard“ pristatė naują būdą išsiimti pinigus iš bankomatų, neturint banko kortelės ir net sąskaitos. skaityti »

Lietuva taps Europos „FinTech“ centru?

Žymus lietuvių verslininkas, fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas Ilja Laurs teigia, kad šiuolaikinei elektroninei ekonomikai tradiciniai pinigai nebetinka ir juos gali išstumti kriptovaliutos. skaityti »

Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Prireikus pinigų brangesniems pirkiniams ar kitoms išlaidoms padengti lietuviai neretai kreipiasi į vartojimo paskolas suteikiančias įstaigas. skaityti »

Pažvelkite, kas bekontaktės kortelės viduje

Lietuvos bankai žengia koja kojon su Europos bankininkystės inovacijomis. Kai kurie bankai norintiesiems pasikeisti savo kortelę ar įsigyti naują jau siūlo tik bekontaktes korteles. skaityti »

Moneta, skirta Vilniui, siunčia žinią apie klestinčią mūsų sostinę

Į apyvartą 2 eurų proginę monetą Vilniui išleidęs Lietuvos bankas siunčia žinią pasauliui apie modernų, verslui, prekybai ir gyvenimui palankų, tolerantišką miestą. skaityti »

#SWITCH! hakatono dalyviams – pasaulinio garso „blockchain“ plėtotojų pamokos

Hakatono dalyviai turės atrasti būdą, kaip „blockchain“ technologija leistų atlikti elektroninius mokėjimus vien tik žinant telefono numerį. skaityti »

Proginė 2 eurų moneta įamžins Vilnių

Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Vilniui. skaityti »