Didžiausią bankų paskolų portfelio dalį sudarančių paskolų verslui vertė šiemet per devynis mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metu laikotarpiu, padidėjo dešimtadaliu – iki 8,7 mlrd. Eur. Tai didžiausia verslo kreditų apimtis per pastaruosius kelerius metus.

„Dar pernai pradėję aktyviau kredituoti bankai šiemet paspartino apsukas. Stabilų gyventojų paskolų portfelio augimą papildė ir kreditavimo verslui plėtra. Tikėtina, kad ateityje kreditavimo apimčiai, įtakos turės ir konkurenciją, ypač smulkiojo verslo segmente, stiprins nauji rinkos dalyviai – specializuoti bankai. Jie galės steigtis nuo kitų metų, tačiau aktyvų rinkos dalyvių domėjimąsi šia veiklos forma jaučiame jau dabar“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

Per 2016 m. pirmus tris ketvirčius bendra bankų paskolų portfelio vertė išaugo 1,7 mlrd. Eur – dvigubai daugiau nei pernai atitinkamu metu – ir spalio 1 d. sudarė 18,1 mlrd. Eur. Aktyviau skolinosi tiek verslas, tiek gyventojai.

Toliau gausėja indėlių bankuose – laikotarpio pabaigoje jų suma siekė 17,4 mlrd. Eur. Indėlių prieaugiu išsiskyrė įmonės – jų indėlių suma per ketvirtį padidėjo 473 mln. Eur (10 %) ir spalio 1 d. sudarė 5,2 mlrd. Eur. Gyventojų indėliai atitinkamu laikotarpiu keitėsi labai nedaug: jų suma padidėjo 0,3 proc. – iki 10,5 mlrd. Eur.

Bankų ir užsienio bankų filialai šiemet per devynis mėnesius uždirbo 177,8 mln. Eur pelno – tai 5,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Bendram bankų veiklos rezultatui didžiausią įtaką padarė didėjusios grynosios palūkanų pajamos ir mažėjusios administracinės išlaidos, taip pat vienkartiniai veiksniai. Pelningai veikė 10 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė 3 rinkos dalyviai. Visi šalyje veikiantys bankai vykdė nustatytus kapitalo reikalavimus, tačiau kai kuriems bankams vis dar aktualus kapitalo stiprinimo klausimas.

Šalies bankų sektorius rengiasi reikšmingoms permainoms, kurios jau 2016 m. turėjo įtakos bankų įkainiams. Pavyzdžiui, dar iki pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įsigaliojimo bankai vienas po kito klientams pasiūlė mokėjimo planus, kuriais naikinama tokia ydinga praktika kaip įskaitymo į sąskaitą mokesčiai. Bankų paslaugų ir komisinių pajamos šiemet per tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 1,1 mln. Eur (–0,6 %) ir sudarė 173,5 mln. Eur.

Kitų metų viduryje įsigalios Kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymas, kuris įtvirtina būsto paskolų klientų apsaugos bendrą standartą. Įstatyme įtvirtinta daug klientams naudingų nuostatų, susijusių su klientų informavimu, būsto kredito sąlygų palyginamumu, draudimu su būsto paskola privalomai įsigyti kitų banko produktų.

Nuo kitų metų, norint steigti specializuotą banką, nuosavam kapitalui pakaks 1 mln. Eur vietoj tradiciniam bankui reikalaujamų 5 mln. Eur. Specializuotas bankas galės teikti beveik visas tradicinės bankininkystės paslaugas, t. y. priimti indėlius, teikti paskolas, tačiau jis negalės teikti investicinių paslaugų.