Bankas SNORAS per tris šių metų ketvirčius dirbo pelningai

Publikuota: 2011 m. lapkričio 5 d. šeštadienis

Bankas SNORAS per tris šių metų ketvirčius uždirbo 7,079 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 18,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo gauta 5,968 mln. litų pelno. Pelningai dirbo ir banko SNORAS grupė – uždirbta 5,60 mln. litų neaudituoto grynojo pelno.

„Finansinis sektorius Lietuvoje šiuo metu yra pakankamai konkurencingas, tačiau dirbame pelningai nepaisant netikrumo dėl galimai sulėtėsiančio šalies ūkio augimo ir kol kas dar neaiškios euro zonos perspektyvos. Šiais metais itin aktyviai veikėme skolos vertybinių popierių rinkoje, todėl artimiausi uždaviniai yra ieškoti nišų veikos plėtrai, o pritrauktas lėšas sėkmingai įdarbinti kredituojant verslą ir gyventojus“, – teigia AB banko SNORAS prezidentas Raimondas Baranauskas.

Banko SNORAS turtas per tris 2011 metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 13,6 proc. (978,4 mln. litų) ir pasiekė 8,141 mlrd. litų. Banko turto augimą labiausiai lėmė naujos akcijų emisijos metu pritrauktos lėšos ir sėkmingai išplatinti skolos vertybiniai popieriai.

Šiemet bankas išplatino visą 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją ir per ją pritraukė institucinį investuotoją – Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee Financial Products“ valdomą alternatyvaus investavimo fondą „JFP Emerging Europe Momentum Fund“. Vien per šių metų sausio – rugsėjo mėn. bankas SNORAS išplatino indėlių sertifikatų už 317,76 mln. litų, o obligacijų – už 260,03 mln. litų.

Banko SNORAS akcininkų nuosavybė per metus padidėjo 2 proc. (10,7 mln. litų), iki 604,3 mln. litų.

Banko indėlių portfelis per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, išaugo 1 proc. (74,7 mln. litų), iki 6,077 mlrd. litų, paskolų portfelis sumažėjo 6 proc. (233,7 mln. litų), iki 3,699 mlrd. litų. Bankas SNORAS ir toliau aktyviai kreditavo verslą, tačiau paskolų portfelio mažėjimą lėmė sprendimas parduoti dalį paskolų.

Banko grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 2 kartus (53,151 mln. litų) ir sudarė 105,259 mln. litų.
 
Bankas SNORAS, konservatyviai vertindamas paskolų portfelio riziką, per tris šių metų ketvirčius padarė 35,8 mln. litų atidėjinių.

Plačiausią 258 klientų aptarnavimo padalinių tinklą Lietuvoje valdantis bankas SNORAS toliau vykdė jo plėtrą – duris atvėrė naujas filialo skyrius Šilutėje ir klientų aptarnavimo padalinys Kauno oro uoste. Be to, šalyje šiuo metu veikia 339 banko SNORAS bankomatai.

Per metus banko SNORAS klientų skaičius išaugo 51 tūkst. ir šių metų spalio 1 d. siekė iš viso 1,187 mln. Bankas yra išdavęs klientams beveik 485 tūkst. mokėjimo kortelių, o apyvarta kortelių sąskaitose per metus padidėjo 15,5 proc. (572,845 mln. litų), iki 4,272 mlrd. litų.

Bankas SNORAS taip pat aktyviai kūrė naujas darbo vietas. Bankas naujų darbuotojų priėmė į informacinių technologijų ir kitus padalinius bei investavo į klientų aptarnavimo tinklą.

2011 m. spalio pradžioje banke SNORAS dirbo 1383 darbuotojai, jų skaičius per metus išaugo 129. Banko SNORAS grupės įmonėse, įskaitant banką, spalio 1 d. dirbo 2686 darbuotojai, arba 201 specialistu daugiau nei prieš metus.

SNORO grupės turtas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, išaugo 11,9 proc. (1,205 mlrd. litų) ir pasiekė 11,361 mlrd. litų. Grupės paskolų portfelis per metus nežymiai sumažėjo (1,7 proc., arba 94,4 mln. litų), iki 5,323 mlrd. litų, o indėlių portfelis padidėjo 3,6 proc. (316,8 mln. litų), iki 9,076 mlrd. litų.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Europos komisija kuria „Blokchain“ observatoriją

Europos komisija investuoja 500 tūkst. eurų į „Blokchain“ tyrimo observatorijos kūrimą. skaityti »

Geriausiu 2016 metų banknotu išrinti Šveicarijos frankai

Geriausiu 2016 metų banknotu Tarptautinė banknotų draugija išrinko 50 Šveicarijos frankų kupiūrą. Jis išsiskiria vertikaliu dizainu. skaityti »

Bekontakčiai atsiskaitymai sparčiai populiarėja

„Juniper Research“ tyrimo duomenimis, mobiliosiomis atsiskaitymo paslaugomis iki 2017 m. vidurio naudosis daugiau nei 100 mln. žmonių. skaityti »

Įdomūs faktai apie pinigus

Kodėl monetos turi briaunas? Kiek pinigų šiuo metu yra pasaulyje? Kaip grynieji kinams padeda rasti sutuoktinį? skaityti »

„Ingenico“ atsiskaitymą per internetą pavers žaidimu

Žymi mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ nusprendė į mokėjimų patvirtinimo puslapius įdiegti loterijas ir įvairius žaidimus. skaityti »

Pirkėjai labiau pasitiki savo telefonais nei konsultantais

„Salsify“ atlikti tyrimai rodo, kad pirkėjai labiau pasitiki savo išmaniųjų telefonų teikiama informacija, nei prekybos centrų konsultantais. skaityti »

Ant bendros Baltijos šalių monetos – Lietuvos autoriaus sukurta kasos pynė

Kitąmet Baltijos valstybių šimtmečiui išleidžiamos pirmosios bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos proginės monetos dizaino autoriumi tapo lietuvis Justas Petrulis. skaityti »

Japonija pripažino bitkoinus teisėta valiuta

Japonijos valdžia paskelbė, kad nuo balandžio 1 d. virtualioji valiuta bitkoinas oficialiai pripažįstama legaliu atsiskaitymo būdu. skaityti »

Anglai graibsto monetas su triušiuko atvaizdu

Didžiosios Britanijos monetų rūmai išleido kolekcinių monetų seriją Beatris Potter triušiuko Piterio pasakojimų motyvais. skaityti »

Europoje vis dar dominuoja grynieji

Skaitmeninių mokėjimo sistemų kūrėjai klysta, prognozuodami artėjantį grynųjų pinigų išnykimą. Naujausios apklausos rodo, kad žmonės mėgsta naudotis grynaisiais pinigais. skaityti »